Pernai Lenkijoje į dangų kilo naikintuvai, kai į šalį įskrido rusų dronai. Vienas namas buvo apgadintas, kai į jį pataikė ne dronas, o iš naikintuvo paleista raketa, pilotui bandant sunaikinti droną. Laimei, raketa tik atsitrenkė į namą, bet nesprogo, nes suveikė detonatoriaus saugikliai. Nors buvo padaryta žala civiliams, Lenkijos gynybos ministerija nuo pat pradžių gynė pilotą. Pabrėžė, kad jis gynė Lenkiją.
„Drono numušimas nereiškia, kad jis neturi pasekmių ant žemės, nes krintančios dalys gali ir sužeisti, sunaikinti tam tikrą turtą. Tokių dalykų Lietuvoje neturėjome, bet buvo kaimyninėse valstybėse“, – aiškino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) kuria naują tvarką – valstybė atlygins žalą, jei numušinėjant priešiškus orlaivius bus padaryta žalos ant žemės.
„O kas turėtų atsakyti už žalą? Kad tokių interpretacijų nekiltų, kad nebūtų dvejonių, mes aiškiai norime sureglamentuoti, kad iš KAM asignavimų būtų atlyginama žala“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiksli tvarka, kur reikėtų kreiptis ir kaip būtų skaičiuojama žala, atsiras tik priėmus įstatymą.
„Kaip atsiskaityti su tais žmonėmis? Tai čia yra iš to poreikio, kad, jei kartais būtų dronas ir jo numušimas, tas numušimas nesukeltų pasekmių gyventojams ir neliktų neatsiskaityta“, – aiškino J. Olekas.
Kaip dar viena priežastis, kodėl siūlomas įstatymas, nurodomas ir noras, kad kariai drąsiai naudotų ginklus.
„Atsakomybės kartais gali būti vengiama. Nežinai, ar tu nebūsi kaltas, kad numušei ir kažką padarei. Tai čia kilo iš to, kad tokiu atveju gali būti pažeistas ar sunaikintas turtas ir kad tas žmogus, kuris vykdė operaciją, netaptų kaltuoju“, – pabrėžė J. Olekas.
Už rekordiškai didelius pinigus kariams perkami ginklai ir įranga, kad jie saugotų valstybę. O tai, kad kariai bijo tuos ginklus naudoti, jau vien skamba keistai. Bet pasirodo, būna ir daugiau absurdiškų ribojimų, kurie pastebimi tik tada, kai kyla poreikis.
„Aš pats šiek tiek irgi lengvinau tas atsakomybes. Kai kariai, pavyzdžiui, valdo droną ir jį sulaužo treniruotės metu, būdavo, kad tą droną apmokėti reikėdavo iš paties kario kišenės. Pakeitėme, kad to nereikėtų daryti“, – pasakojo Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.
Dabar Ukraina masiškai daužo dronais Rusiją. Atrodo, kad Rusijos kariuomenė visiškai nesivaržo, jog gali nukentėti civiliai.
Numušinėja dronus jau prie pat galutinio taikinio, kai didelė tikimybė, kad sunaikinus droną žalą padarys jo nuolaužos.
Rusai leidžia raketas tiesiai iš gatvių. Net jei raketos prašauna ir nulekia nežinia kur.
Beje, ir garsusis naftos saugyklos dangčio skrydis – ne dėl to, kad pataikė Ukrainos dronas, o dėl to, kad į saugyklą pataikė pasiklydusi Rusijos oro gynybos raketa.
Lietuvoje galvojama, kaip palengvinti dronų numušinėjimą taikos metu.
„Kadangi geopolitinė situacija keičiasi, matome įskrendančius dronus į Lietuvos oro erdvę ir turime turėti visas sąlygas nedvejodami veikti“, – aiškino R. Kaunas.
Bet pagrindinė problema buvo ir lieka – turėti kuo dronus pirmiausia pastebėti. O tada – numušti.
„Vis tiek ne čia buvo pagrindinė problema. Pagrindinė problema vis tiek yra bepiločių orlaivių detekcija, bepiločių orlaivių identifikavimas ir kinetinės ar nekinetinės priemonės – vadinamasis „soft kill“ ar „hard kill“. Radioelektroninės kovos priemonės, automatiniai pabūklai arba dronas prieš droną“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Estijoje ir Latvijoje jau buvo po vieną numuštą droną. Abiem atvejais dronus numušė ne latvių ar estų pajėgos, o NATO oro policijos naikintuvai. Kad būtų duotas leidimas šauti, neužtenka droną užfiksuoti radaruose. Būtina droną surasti, pavyti ir vizualiai patvirtinti, kad tai tikrai dronas.
(be temos)