„Jeigu anksčiau būdavo labai daug triukšmo, tai dabar incidentų gal ir mažiau, tačiau jų svarba didesnė – jie yra labiau tiksliniai. Pavojingų incidentų kiekis mažėja, bet jų sudėtingumas didėja“, – Eltai sakė Z. Antuchevič.
Anot jos, pastaraisiais metais valstybė kibernetinio saugumo srityje nuveikė daug – stiprinamas institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir daugiau dėmesio yra skiriama darbuotojų mokymams bei technologiniams sprendimams.
Vis dėlto, ekspertės teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje to nebepakanka.
Pavojingų incidentų kiekis mažėja, bet jų sudėtingumas didėja.
„Jeigu anksčiau kai kuriuos dalykus galėjome sau leisti vertinti pro pirštus, dabar tokios prabangos nebeturime. Kibernetinio saugumo higiena turi būti įdiegta ir nuolat prižiūrima. (...) Nusikaltėliai nesnaudžia“, – pabrėžė ji.
Pasak Z. Antuchevič, didžioji dalis šiuolaikinių atakų prasideda nuo socialinės inžinerijos – siekiama perimti darbuotojų prisijungimo duomenis ar apgaule priversti juos atlikti kenkėjiškus veiksmus.
Ekspertė pažymėjo, kad dėl to vien technologinių sprendimų nepakanka – institucijoms ir verslams būtina nuolat mokyti darbuotojus atpažinti grėsmes ir apie jas nedelsiant pranešti.
Abejoja siūlymu kurti naują instituciją kibernetinei saugai
Komentuodama didžiulį ažiotažą viešojoje ir politinėje erdvėje sukėlusį Registrų centro duomenų nutekėjimo incidentą, Z. Antuchevič teigė, kad kiekvienas toks įvykis yra žalingas, tačiau svarbiausia po tokių atvejų ieškoti ne kaltųjų, o pamokų.
„Esminis dalykas yra pasimokyti iš to, kas įvyko, o ne ieškoti, kas buvo kaltas. Tai yra ekosistema – institucijos turi peržiūrėti procesus, daugiau dalintis informacija ir bendradarbiauti“, – sakė ji.
Jos vertinimu, efektyviausias būdas didinti valstybės atsparumą – reguliarios praktinės pratybos, aktyvesnis keitimasis informacija tarp institucijų ir verslo bei kibernetinio saugumo integravimas į strateginius organizacijų sprendimus.
Ekspertė taip pat abejoja, ar naujos institucijos, kuri būtų atsakinga išskirtinai už valstybės kibernetinį saugumą, sukūrimas savaime sustiprintų atsparumą ir pasiruošimą atakoms.
„Svarbiausia yra ne tai, kuri institucija atsakinga, o kad būtų dalijimasis informacija ir bendras darbas. Reikia testuoti sistemas, rengti realias pratybas ir mokytis vieniems iš kitų“, – aiškino Z. Antuchevič.
Anot jos, Lietuva galėtų perimti gerąją Estijos ir Suomijos praktiką, kur susidūrus su panašiomis nacionalinio masto kibernetinėmis atakomis, buvo pradėta reguliariai organizuoti valstybinio lygio pratybas.
„Kartais tokio incidento reikia, kad išjudintų iš sąstingio. Jeigu tai padės mums tapti atsparesniems ateityje, vadinasi, iš jo bent jau išmokome svarbią pamoką“, – apibendrino ekspertė.
Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.
Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Skelbta, kad duomenys galėjo nutekėjo per Migracijos departamento darbuotojų paskyras, pirmi vagystės atvejai fiksuoti dar sausio mėnesį, o viešai apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.
Naujausi komentarai