Šalies vadovas Valdas Adamkus priešinasi biurokratinio aparato didinimui ir Darbo partijos siekiams

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad Prezidentas “prieštarauja pats sau”. Pasak V.Uspaskicho, Prezidentas koalicinės Vyriausybės formavimo laikotarpiu buvo pritaręs naujos Informatikos ministerijos steigimui, o dabar pakeitė poziciją.

Visuotinis nustebimas

Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas užvakar per televiziją pareiškė, kad dėl naujos Informatikos ministerijos steigimo premjeras Algirdas Brazauskas ir Prezidentas V.Adamkus susitarė dar vasarą. Pasak “darbiečių” vadovo, šią ministeriją planuota įkurti dar iki liepos 1 d.

V.Uspaskichas taip pat pažymėjo, kad pats Prezidentas esą yra pareiškęs, jog tos ministerijos vadovo postas turėtų atitekti Darbo partijai. Vakar išplatintame pareiškime V.Uspaskichas jau paminėjo, kad dėl Informatikos ministerijos kūrimo buvo kalbėta dar koalicijos formavimo metu.

“Esu lengvai nustebęs dėl šios dienos Valdo Adamkaus pareiškimo, kuriuo jis prieštarauja pats sau”, - pareiškime teigia V.Uspaskichas.

“Visą laiką buvome ir išliekame atviri bet kokiai diskusijai dėl valstybės valdymo. Tačiau nepalaikome prieštaravimų anksčiau duotiems žodžiams. Šiuo atveju įžvelgiu nuoseklumo stoką Prezidento veiksmuose”, - Darbo partijos pareiškime cituojamas jos lyderis.

Savo ruožtu ir V.Adamkus pareiškė esąs nustebęs dėl kalbų apie ministerijos kūrimą.

“Šalies vadovas griežtai pasisako prieš valstybės biurokratinio aparato plėtimą. Tokios pačios nuomonės Prezidentas V.Adamkus laikėsi ir po šio Seimo rinkimų, kai valdančioji koalicija formavo Vyriausybę. Prezidentas tuomet nepritarė Darbo partijos siūlymams steigti vicepremjero postą ir naują ministeriją”, - rašoma vakar išplatintame Prezidento spaudos tarnybos pareiškime.

Laukia pažadų išpildymo

Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas ir Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas vakar taip pat tvirtino, kad dėl Informatikos ministerijos kūrimo buvo sutarta dar prieš metus.

“Šitie dalykai jau buvo išspręsti ir pažadėti seniai, dar praeitų metų lapkričio ar gruodžio mėnesį. Tikimės, kad išsipildys, nes kaip gali neišsipildyti susitarimai? Juo labiau kad ta ministerija reikalinga, visi apie tai kalbėjo dar rinkimų kampanijos metu”, - sakė V.Muntianas.

Premjeras A.Brazauskas vakar pripažino, kad apie ministerijos kūrimą buvo kalbėta prieš metus, derantis dėl koalicijos sudarymo ir dalijantis postus, tačiau, pasak premjero, konkrečių susitarimų tuomet pasiekta nebuvo.

“Aš dabar nei “prieš”, nei “už” - visa tai dabar staiga iškilo. Bet tai ne pirmas atvejis, kai aš girdžiu apie šitą ministeriją. Prezidento reakcija yra neigiama”, - sakė A.Brazauskas.

Premjeras taip pat sakė, kad bus taip, “kaip dauguma nuspręs”. Dabar, pasak A.Brazausko, tokios ministerijos funkciją atlieka Informacinės plėtros komitetas prie Vyriausybės.

Abejoja ministerijos nauda

Anot A.Brazausko, sprendimas dėl naujos ministerijos steigimo turėtų būti priimtas Seime, nes tokiu atveju tektų taisyti Vyriausybės įstatymą. O parlamento vadovas Artūras Paulauskas vakar pareiškė, kad ketinimai steigti Informatikos ministeriją jam yra naujiena.

“Aš negalėčiau pasakyti, kad yra kuriama tokia ministerija. Tiktai dabar mes išgirdome, kad yra tokių ketinimų, kad yra tokių minčių”, - vakar kalbėdamas per radiją pareiškė A.Paulauskas.

Ministerijos kūrimo planais pasipiktino ir opozicija. Jos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigia esąs nustebintas tokios žinios: “Manau, kad valstybės valdymas negali būti kažkokio turgaus, kažkokių prekybos derybų objektas - mes čia nebalsuosime už komisiją, bet tada mums duokite ministeriją. Tai visiškai neteisingas požiūris į valstybės valdymą”.

Jeigu tokia ministerija vis dėlto būtų įsteigta, tuomet, pasak A.Kubiliaus, beveik metus užtruktų visų funkcijų persidalijimas, perkėlimas, ir tas laikas, praleistas tokiems biurokratiniams pertvarkymams, tikrai brangiai kainuotų. Tad ir žinių visuomenės plėtojimui, anot konservatorių lyderio, toks žingsnis didelės naudos neturėtų.

“Absurdiška, kad mainais už dabartinio premjero kėdę siūlomas ministro postas. Už naujos struktūros įsteigimui skirtus pinigus galima būtų nupirkti kompiuterius mokykloms. Tai bus daugiau praktinės naudos kuriant žinių visuomenę”, - tokiai nuostatai pritarė ir opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Algis Kašėta.

Etatų nori mažiau dirbantys

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovą buvo įsteigta Ryšių ministerija, vėliau ji buvo reorganizuota į Ryšių ir informatikos ministeriją, o 1998 metais, premjero konservatoriaus Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje ši ministerija buvo panaikinta, jos funkcijos perduotos Susisiekimo ministerijai. Šiuo metu Vyriausybėje iš viso yra 13 ministerijų.

Seime taip pat atsiranda norinčių plėsti biurokratinį aparatą. Vakar Seimo Valdyba pradėjo nagrinėti kai kurių parlamentinių komitetų prašymą skirti jiems daugiau padėjėjų ar kitų pagalbinių darbuotojų etatų.

Valdybos posėdyje Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius pristatė pirmą kartą atliktą tokio pobūdžio analizę, iš kurios paaiškėjo, kad papildomų etatų prašantys komitetai anaiptol nėra labiausiai apkrauti darbais.

“Žvelgiant į tai, kiek žmonių dirba komitetų sekretoriatuose ir lyginant su šia analize, susidaro įspūdis, kad tie komitetai, kurie prašė papildomų etatų, yra netgi žemiau darbų apimties vidurkio. Pavyzdžiui, tokiam kaip Kaimo reikalų komitetas aš net pasiūliau mažinti etatų skaičių”, - vakar “Kauno dienai” sakė G.Steponavičius.

Daugiausiai dirbantys Teisės ir teisėtvarkos bei Biudžeto ir finansų komitetai, G.Steponavičiaus teigimu, net nepateikė tokių prašymų Valdybai, nors atlieka pusantro karto daugiau darbų nei vidutinis parlamentinis komitetas.

Per artimiausias dvi savaites Seimo Valdyba turėtų apsispręsti dėl etatų steigimo ar naikinimo, tuomet pokyčiai būtų daromi nuo Naujųjų metų.