Dienos rūpestis

Kas prižiūri “zebrus”?

Kokia miesto pėsčiųjų perėjų, kurias žmonės vadina “zebrais”, būklė? Kokios tarnybos prižiūri perėjas, ypač požemines? Kur ir į ką gali kreiptis gyventojai, norintys, kad judrioje gatvėje būtų įrengta jiems ir jų vaikams patogi perėja?

Klaipėdos miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus teigė, kad pėsčiųjų perėjas prižiūri jų departamentas: “Stebime, kad gatvių dangos ženklinimas būtų aiškus, nenusitrynęs. Lėšų šiems darbams imame iš tvarkymo programos bei kitų šaltinių”. Pasak A.Šimkaus, miestiečiai su savo problemomis dažnai kreipiasi į jų departamentą, visuomeninę saugaus eismo komisiją arba tiesiai į merą. “Sausio 13-ąją šios komisijos posėdyje buvo svarstomas ir teigiamai išspręstas Naikupės gatvės gyventojų prašymas įrengti pėsčiųjų perėją tarp Taikos pr. ir statybinių medžiagų parduotuvės”, - sakė A.Šimkus.

A.Šimkus teigė, kad Klaipėdos požeminių perėjų padėtis kitokia negu kituose miestuose, gerokai prastesnė. Matyt, saugumo sumetimais jos nepopuliarios tarp klaipėdiečių. Todėl kažkada visos požeminės perėjos Šilutės plente buvo užkonservuotos. “Realiai veikia tik dvi tokios perėjos: po Baltijos pr. ir Vingio g. bei perėja po Pilies tiltu. Pirmoji tarp miestiečių populiari, žmonės dažnai ja naudojasi. Antroji ne tokia populiari, tačiau prižiūrime visas.”

Požeminėse perėjose nešvaru (daug tuščių butelių), kai kurios pridergtos, neapšviestos – jose sudaužytos lemputės. Vingio gatvėje gyvenantys pensininkai ne kartą sakė nesinaudojantys perėja, nes jiems sunku tai daryti – statūs laipteliai. Pasak A.Šimkaus, pavasarį bus svarstoma, ar tikslinga naudoti šią perėją. “Arba remontuosime, arba užkonservuosime”, - teigė A.Šimkus.