– Botai ir troliai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Apie juos kalbate jau 25-erius metus?
– Tai susiję su istorija, kai pirmą kartą lietuviškame internete pasireiškė rusiška propaganda. Portalas „Delfi“ buvo užverstas krūvomis labai panašių komentarų lietuvių kalba, kuriuose buvo „varoma“ ant rusų ir žydų, siūloma juos naikinti ir šaudyti.
Prasidėjo prokuratūros tyrimas ir aiškinimasis, iš kur tie komentarai atsirado, kas juos pradėjo rašyti. Paaiškėjo, kad jie visi rašomi iš IP adreso, priklausančio Rusijos ambasadai Latvių gatvėje.
Tada Rusijos ambasada pasakė, kad nieko nežino. Kuriam laikui komentarai išnyko, tačiau praėjo keli mėnesiai, ir vėl plūstelėjo panašūs komentarai. Vėl prasidėjo aiškinimasis, išaiškėjo, kad jie rašomi iš kažkokio neaiškaus interneto tiekėjo – firmelės, kuri neva teikia interneto paslaugas.
Jos direktorius – asmuo, kurio Lietuvoje nerandama, o pati įmonė neturi jokių klientų. Kitaip tariant, tai buvo fiktyvi įmonė. Ir, kaip tyčia, ji buvo toje pačioje Latvių gatvėje, keli šimtai metrų nuo tos pačios ambasados.
Vėliau komentarai buvo rašomi iš Rusijos, kitų šalių ir ilgainiui tapo tuo, ką matome dabar. Tos sistemos labai patobulėjo. Komentarai pradėjo labiau skirtis vieni nuo kitų, darytis protingesni, reaguoti į kontekstą. Ėmė rastis automatizuotos sistemos, įvairūs užmaskavimo būdai, kad atrodytų, jog komentarai rašomi iš lietuviškų IP adresų. Pavyzdžiui, prisiperkama lietuviškų mobiliojo ryšio kortelių, o paskui per įvairias botų fermas rašomi komentarai.
Jau tada Rusijos ambasada rašė antirusiškus komentarus tam, kad pavaizduotų, jog lietuviai yra fašistai, norintys išžudyti vietinius rusus ir žydus. Nors tie melai išlindo, Rusija šią sistemą toliau vystė, augino, ir dabar turime neįtikėtino masto atvejų, kai veikia dešimtys tūkstančių botų, netikrų paskyrų feisbuke.
Jie moka reaguoti į komentarus, tekstus, atpažįsta juos pagal tam tikrus raktinius žodžius ir pradeda rašinėti įvairiausius komentarus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tikri žmonės. Tačiau patikrinus tas paskyras matyti požymių, kad komentarus rašo ne žmonės.
– Anksčiau botų komentarus buvo galima atpažinti pagal nesąmoningus sakinius, žodžius. Dabar to padaryti nebegalėtume?
– Būna atvejų, kai į komentarų skiltį ateina koks nors žmogus ir rašo visiškai ne į temą. Tačiau dabar dirbtinis intelektas gana gerai atpažįsta ir supranta tai, kas jam rašoma, ir daugiau ar mažiau atsako į temą.
Dažnai gali atrodyti, kad pavyksta susikalbėti, bet tos programos vis tiek matosi: jos bendrauja kaip gana bukas, angažuotas arba ant tų pačių dalykų užsiciklinęs žmogus. Komentaruose matyti tam tikras šabloniškumas. Dirbtinis intelektas yra apmokomas pagal ribotą frazių ir teiginių rinkinį.
– Kaip žmogus turėtų apsisaugoti?
– Turime netikėti pernelyg gerais pasiūlymais. Kai matai, kad tau siūlo pirkti magnetofoną, televizorių, suknelę, megztuką, stalą, kėdę ar dar ką nors už dešimtadalį kainos, nereikia tuo tikėti. Tai greičiausiai bus sukčiavimas, be to, yra nemaža tikimybė, kad dar ir paskyrą pavogs.
Slaptažodžiai turi būti tokie, kad juos būtų sunku atspėti. Jeigu kažkoks pažįstamas atsiunčia laimėjimo kodus, nereikia tuo tikėti. Geriausia jam perskambinti – pamatysite, paaiškės, kad jokių kodų jis nesiuntė. Jeigu per feisbuką prašoma paskolinti pinigų, paskambinkite tam pažįstamam telefonu ir įsitikinsite, kad jis to neprašo.
Jeigu kažkoks pažįstamas atsiunčia laimėjimo kodus, nereikia tuo tikėti. Geriausia jam perskambinti – pamatysite, paaiškės, kad jokių kodų jis nesiuntė.
Tiesa, nuo melagingos informacijos taip paprastai neapsisaugosime. Internete jau žaidžiama kitaip. Paskyros iš jūsų nepavogs, bet jums gali kimšti į galvą informaciją, kuri yra tiesiog melaginga.
Reikia suprasti, kad Kremlius šią patirtį turi dar nuo sovietinių laikų. Jie turi labai gerų šios srities specialistų, kurie moka meluoti, kurti netikras naujienas, o su dabartinėmis technologijomis geba sudaryti įspūdį, kad net neįtikėtini melai yra tiesa.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)