Sudėtinga sistema
„Šiuolaikinis miestas yra pernelyg sudėtinga sistema, kad jį būtų galima efektyviai valdyti remiantis tik atskirų sektorių planais. Transportas veikia energijos poreikį, energetikos sistema – emisijas, pastatų renovacija – energijos ir medžiagų vartojimą, o atliekos gali tapti žaliavomis kitoms miesto ar regiono veikloms“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Vis dėlto profesorė atkreipia dėmesį į aktualią problemą – savivaldybės dažnai turi daug duomenų, tačiau jie yra fragmentuoti tarp skirtingų institucijų ir sektorių.
„Kartu su Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkais sieksime harmonizuoti duomenis apie miestų energijos vartojimą, kuro naudojimą, statybinių medžiagų srautus, atliekas, pastatų fondą ir mobilumo modelius bei susieti juos su socialiniais ir ekonominiais rodikliais“, – sako Ž. Stasiškienė.
Skirtingi scenarijai
Duomenimis grįstas planavimas, pasak KTU APINI direktorės, leidžia pereiti nuo vieno klausimo „Ką mes norėtume padaryti?“ prie kito – „Kuris sprendimas, remiantis duomenimis, duotų didžiausią aplinkosauginę ir ekonominę naudą?“
„Manau, būtent toks pokytis bus labai svarbus naujos kartos miestų valdymui“, – įsitikinusi Ž. Stasiškienė.
Miestą KTU profesorė lygina su gyvu organizmu: tam, kad jis funkcionuotų, į jį patenka energija, kuras, vanduo, maistas, statybinės medžiagos ir įvairūs produktai, o iš miesto išeina atliekos, nuotekos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kiti teršalai. Mieste nuolat kaupiasi tam tikri materialiniai ištekliai – pastatuose, infrastruktūroje, transporto sistemoje.
„Miestų metabolizmo analizė leidžia šiuos srautus suskaičiuoti, susieti tarpusavyje ir pamatyti miestą kaip vieną sistemą, o ne kaip atskirus transporto, energetikos, pastatų ar atliekų sektorius. Būtent toks požiūris numatytas KTU ir MIT projekte: pasirinkto Lietuvos miesto mastu bus analizuojami energijos, medžiagų ir atliekų srautai pastatų, pramonės, transporto ir namų ūkių sektoriuose“, – sako Ž. Stasiškienė.
Tačiau mokslininkai tuo neapsiribos. Tradicinė miestų metabolizmo analizė dažniausiai parodo, kas vyksta dabar, o šiame projekte mokslininkai sieks ją susieti su scenarijais, kas atsitiktų, jeigu miestas pasirinktų kitokius sprendimus. Pvz., padidintų antrinių statybinių medžiagų naudojimą, elektrifikuotų transportą, pagerintų pastatų energinį efektyvumą ar sukurtų pramoninės simbiozės sistemas.
„Galutinis tikslas nėra tiesiog surinkti daugiau duomenų. Tikslas – padėti miestui suprasti, kurie pokyčiai darytų didžiausią poveikį siekiant klimato neutralumo“, – tikina KTU profesorė.
Taps bandomoji
Ž. Stasiškienė pastebi, kad Lietuvos miestai turi nemažai duomenų, tačiau dar nepakankamai gerai juos įvertina ir sujungia. Miestai renka duomenis apie energiją, pastatus, atliekas, transportą ir kitus sektorius, kai kurie rengia Klimato miesto sutartis arba klimato neutralumo strategijas.
„Tačiau vis dar trūksta savivaldybėms lengvai pritaikomų integruotų priemonių, kurios vienoje sistemoje susietų materialinius srautus, energiją, žiedinės ekonomikos sprendimus ir galimus klimato neutralumo scenarijus“, – sako KTU profesorė.
Būtent todėl viena svarbiausių KTU ir MIT mokslininkų užduočių – sukurti metodiką, kuri būtų realistiška net toms savivaldybėms, kurių duomenų ir analitiniai pajėgumai yra riboti.
„Tai, mano nuomone, labai svarbu: protingas miestas nėra tas, kuris turi daugiausia duomenų. Protingas miestas yra tas, kuris geba duomenis paversti sprendimais“, – pažymi Ž. Stasiškienė.
KTU APINI direktorė Lietuvos miestus mato kaip labai tinkamas gyvąsias laboratorijas (angl. living labs) klimato neutralumo sprendimams. Todėl bendro KTU ir MIT projekto metu numatyta vieną Lietuvos savivaldybę panaudoti kaip bandomąją aplinką, kurioje bus kuriamas pradinis miesto metabolizmo balansas ir testuojami intervencijų scenarijai.
„Mūsų miestai – gana nedideli, todėl inovacijas galima greitai išbandyti miesto mastu. Tačiau kartu jie turi išvystytą infrastruktūrą, universitetus, technologijų sektorių ir yra integruoti į ES klimato politikos sistemą, – teigia Ž. Stasiškienė. – Lietuva gali būti ne tik Europos klimato politikos įgyvendintoja, bet ir vieta, kur kuriami ir testuojami sprendimai, kuriuos vėliau galima perkelti į kitus Europos miestus.“
Geresnė kokybė
Pasirinktame Lietuvos mieste mokslininkai planuoja analizuoti energijos vartojimą, kuro naudojimą, pastatų fondą, mobilumo tendencijas, statybinių medžiagų ir atliekų srautus, su pagrindinėmis miesto sistemomis susijusias emisijas.
„Vėliau kartu su savivaldybe bus pasirinktos dvi ar trys prioritetinės intervencijų sritys. Numatome tokių galimybių kaip žiedinis statybinių medžiagų naudojimas, pramoninė simbiozė, transporto ir kitų miesto sistemų elektrifikacija, didesnis atsinaujinančiosios energijos naudojimas, mažo anglies dioksido pėdsako mobilumas ir atliekų pavertimas ištekliais. Esminis klausimas bus ne tik, kiek sumažinsime CO₂, bet ir kaip vienas sprendimas pakeis kitus miesto išteklių srautus“, – sako Ž. Stasiškienė.
„Galutinis rezultatas turi būti geresnė gyvenimo kokybė mieste“, – teigia KTU APINI direktorė.
Naujausi komentarai