Pernai per 27 tūkst. jaunuolių gavo šaukimus atlikti privalomą karo tarnybą. Dauguma į kvietimus atsiliepė ir registravosi, tačiau beveik 4 tūkst. Lietuvoje gyvenančių ir beveik 4,5 tūkst. išvykusių svetur šauktinių tarnybos vengė.

Pasaulio lietuviai, siekiantys išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, sutinka, kad ji įpareigoja atlikti ir pareigas valstybei, tačiau esą tai padaryti jiems sunkiau, nei gyvenantiems Lietuvoje, nes nesaugomos darbo vietos, o kiti jau ir praradę ryšį su Lietuva. Kai kurie emigrantai sako, kad gavęs šaukimą bandytų atsisakyti šalies pilietybės, kad nereikėtų tarnauti.

„Jeigu žmonės turi įsipareigojimų, pavyzdžiui, gerą darbo vietą, jos tikrai niekas nesaugo. Tad tai būtų didelė auka ir dar didesnė auka, nei esantiems Lietuvoje. Mes kalbame apie pilietybės išsaugojimą, tai svarbu užsienio lietuviams, ir kalbame apie pareigas, kurias turi atlikti pilietybės turėtojai valstybei, kurios pilietybę jie turi“, – dėsto Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Už karo prievolės vengimą numatyta bauda gali siekti iki 140 eurų. Jeigu šauktinis jau būna praėjęs medicinos patikrą ir tada ima slapstytis, bauda gali siekti ir 300 eurų, o tarnybą vis tiek anksčiau ar vėliau atlikti reikės.