- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojams karas išlieka didžiausią susirūpinimą keliančiu aspektu. Jis lenkia nerimą dėl augančių kainų, infliacijos ar COVID-19 pandemijos, rodo naujausias „Kantar“ atliktas „Karo barometras“.
Palyginti su kovo mėn., triskart išaugo gyventojų, manančių, kad karas užtruks metus ar ilgiau.
Dažnai viešumoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad žmonės ilgainiui pavargs nuo karo ir priims tai kaip savaime suprantamą dalyką. Bent jau kol kas, praėjus keturiems karo mėnesiams, to nematome: 84 proc. šalies gyventojų karą įvardina kaip didžiausią susirūpinimą keliantį dalyką, kitos problemos – infliacija, augančios kainos, COVID-19 pandemija – pagal svarbą atsilieka 3–4 kartus“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Išlaiko pagalbą Ukrainai
Pasak jos, per šį laikotarpį kiek padaugėjo pasisakančių, kad karas juos paveikė – nuo 67 iki 72 proc. Vis dėlto žmonės išlieka susitelkę.
„Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau, net jei tai lemia ekonomines pasekmes mūsų šaliai. Tokį palaikymą žmonės išreiškia, nors lūkesčiai dėl greitos karo baigties negerėja, kaip tik padaugėjo gyventojų, manančių, kad karas truks metus arba ilgiau, dabar taip mano absoliuti dauguma (77 prolc.)“, – sako R. Sadunišvili.
Kone 7 iš 10 gyventojų toliau padeda Ukrainai ir pabėgėliams, daugiausia aukodami pinigų, taip pat daiktais. Be to, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisako, kad sankcijas Rusijai reikia taikyti ir toliau.
Ekspertė taip pat akcentavo, kad, nepaisant realaus priežastinio ryšio, karo kontekste daugelis problemų būna susiejamos su karu.
„Paklausus gyventojų apie karo poveikį dešimčiai aspektų, nuo tokių kaip kuro, maisto kainos iki asmeninių finansų, valstybės valdymo ar klimato kaitos, praktiškai visuose gyventojai įžvelgia stiprią sąsają su karu, net jeigu ne visada ji ten yra“, – sako R. Sadunišvili.
Asmeninius finansus vertina geriau nei valstybės
Didėjantį neapibrėžtumą dėl finansinės ateities rodo gyventojų delsimas priimti tam tikrus finansinius sprendimus bei išlaidų ribojimas. Tiesa, savo asmeninę finansinę situaciją, taip pat savo draugų ar artimųjų kone 7 iš 10 vertina kaip normalią, gerą ar labai gerą. Tuo tarpu kalbant apie šalies ekonominę situaciją, vertinimas perpus prastesnis – pakankamai normalia ar gera ją laiko kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.).
„Tai rodo, kad asmeninę situaciją gyventojai vertina geriau nei savo valstybės. Šis atotrūkis gali reikšti tam tikrą nerimo lygį, aiškumo stoką dėl to, kas vyksta už mano namų ribų. Būtent neapibrėžtumas įprastai didina vartotojų nerimą ir tampa akstinu nukelti tam tikrus sprendimus ar mažinti išlaidas. Kalbėjimas apie situaciją, tam tikrų scenarijų dėliojimas gali padėti mažinti šį netikrumą“, – sako „Kantar“ ekspertė.
Pristabdo nebūtinus pirkinius
Iš tyrimo pastebima, kad didžioji dauguma gyventojų šiuo metu pajėgūs apmokėti savo poreikius, tačiau tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių įsigijimą kiek pristabdo.
„Gyventojai gali sau leisti daugiau, nei šiuo metu perka, nes yra linkę truputį pristabdyti tam tikrus pirkinius, ypač susijusius su pramogomis, laisvalaikiu ar prabangos prekėmis. Mat dauguma fiksuoja sparčiai kylančias kainas ir infliaciją, kurios, kaip įprasta, atlyginimai taip greitai nepasiveja. Kai kurie retina paslaugų periodiškumą arba perka paprastesnes, mažiau žinomų prekės ženklų prekes. Tačiau situacija nėra tokia, kad žmonės imtų drastiškai leisti santaupas, griebtųsi papildomų darbų ar imtųsi pardavinėti turimą turtą ar daiktus. Tai labiau rodo ne esamos padėties sunkumą, kiek tam tikrą santūrumą esant drumstoms ateities perspektyvoms“, – apibendrino „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė R. Sadunišvili.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios laiptų akmenys grąžinti į žydų kapines2
Tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią Pylimo gatvėje, aptikta, kad jos laiptams buvo panaudoti žydų antkapiniai paminklai. Jie grąžinti į žydų kapines, pranešė Kultūros infrastruktūros centras. ...
-
Aplinkos ministerija imasi Valstybinės miškų tarnybos vadovo paieškų
Aplinkos ministerija imasi Valstybinės miškų tarnybos vadovo paieškų – šią savaitę paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms eiti. ...
-
Lietuvoje padaugėjo melagingų pranešimų apie visuomenei gresiantį pavojų
Šiais metais šalyje padaugėjo melagingų pranešimų apie visuomenei gresiantį pavojų skaičius, rodo Policijos departamento BNS pateikti duomenys. ...
-
Po nepalankių teismų sprendimų VRM vertina, ar keisti teisės aktus dėl migrantų5
Po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ir juo besirėmęs Lietuvos teismas priėmė valstybei nepalankius sprendimus dėl elgesio su neteisėtu migrantu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) vertina, ar keisti teisės aktus. ...
-
Prie Kauno marių apsilankiusi moteris nustėro: išmėtytas šiukšles rinko ir jos tėtis24
Sekmadienio rytą su šeima prie Kauno marių apsilankiusi Otilija patyrė šoką – ant žemės mėtėsi daugybė šiukšlių. ...
-
Karšti orai dar nesitrauks, bet nušniokš trumpalaikiai lietūs su perkūnija
Šiluma iš mūsų šalies dar nesitrauks, tačiau jau ims formuotis ir lietaus debesys. Trumpalaikio lietaus tikimybė bus ir kitos kitą savaitės pradžioje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija į Lietuvą neįleisti 88 neteisėti migrantai2
Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžė 88 neteisėtus migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Rugpjūčio 14-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Rugpjūčio 14-oji, sekmadienis, 32 savaitė. ...
-
Moteris siunčia padėką pareigūnams: gera, kad policija daro ne tik tai, kas jiems priklauso12
Lietuvos policija savo feisbuko paskyroje pasidalijo istorija – Aušrinė surašė padėką policijos pareigūnams už greitą reakciją ir pagalbą. ...
-
VRM pučiamųjų orkestrą ketinama perduoti policijai7
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinį pučiamųjų orkestrą ketinama perduoti Policijos departamentui. ...