„Aš girdėjau tokius naratyvus. Jie labai panašūs į Rusijos naratyvus, arba priešiškų jėgų, arba nedraugiškų mūsų valstybei jėgų tam, kad sumenkintų“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Taip jis kalbėjo po to, kai valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis trečiadienį pareiškė, kad koalicijoje neaptartas Kapčiamiesčio poligono įkūrimas ir jis yra nereikalingas, o šalies apsaugą užtikrinti reikėtų investuojant į modernią įrangą.
„Kai yra nedraugiškas kaimynas, šiuo atveju Rusija, brutali ir žiauri, kai negaili nei senių, nei vaikų, nei moterų, tai mes turime tam pasiruošti“, – nacionaliniam transliuotojui sakė kariuomenės vadas.
Jis pažymėjo, kad esami devyni poligonai yra nepakankamo ploto Lietuvos karių ir sąjungininkų didesnių dalinių treniruotėms.
„Išeina taip, kad Pabradėje treniruojasi amerikiečiai, Rūdninkuose treniruosis Vokietijos brigada ir Lietuvos kariuomenei nebelieka, kur. Taip, maži poligonai yra, prie kiekvieno dalinio turime po mažą mokomąjį lauką, tačiau jeigu norime visų ginklų rūšių arba jungtines operacijas daryti brigados ir didesnio dydžio, mums reikalingi papildomi plotai“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vado teigimu, naujas poligonas reikalingas Pietų Lietuvoje, arti sienos su Baltarusija, kad kariai galėtų veidrodiniu principu rengti pratybas, kai tai daro nedraugiškos valstybės.
„Kai vyksta nedraugiškos šalies pratybos, didelė kariuomenės koncentracija kitoje pusėje sienos, kaip šiuo atveju buvo praeitais metais per mokymus „Zapad“, mes galėtume tą patį daryti. Vadinasi, tokiu būdu sutrumpindami reagavimo laikus ir užtikrindami atgrasymą“, – akcentavo R. Vaikšnoras.
Be to, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas gruodį minėjo, kad Lietuvai apsiėmus steigti poligoną Kapčiamiestyje, tokį objektą savo pusėje svarstytų įkurti ir Lenkija, o tai sudarytų beprecedentes Europoje bendradarbiavimo galimybes.
„Nemuno aušros“ pirmininkas be kita ko Žinių radijuje trečiadienį tvirtino, kad Lietuva neišnaudoja jau turimų poligonų. Tokius teiginius kariuomenė laiko informacine manipuliacija.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė ketvirtadienį žurnalistams pabrėžė, kad Rūdninkų poligonas su kariniu miesteliu pirmiausia bus skirtas Vokietijos brigadai ir jo negalima lyginti su planuojamu Kapčiamiestyje, kur gyvenamosios patalpos nenumatomos.
Pasak A. Ūsienės, priešiškų valstybių informaciniuose kanaluose kol kas nefiksuota žinučių apie planus Kapčiamiestyje, tačiau tam tikri manipuliuoti ir kurstyti aistras siekiantys veikėjai išnaudojami emocinei įtampai palaikyti Lietuvoje.
Analitikės teigimu, manipuliuojama ir istorinės atminties temomis, neva bus išniekintas partizanų arba Holokausto atminimas, poligonų skaičiumi kitose regiono valstybėse, kurios turi skirtingo dydžio kariuomenes ir teritorijas pratyboms.
Kaip rašė BNS, penktadienį į Kapčiamiestį pristatyti poligono steigimo planų ir atsakyti į gyventojų klausimus vyks krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, R. Vaikšnoras, kiti kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. Tai bus antrasis pristatymas vietos bendruomenei.
Vienas iš gyventojų nuogąstavimų yra galbūt nepakankama kompensacija už žemę, kurią valstybė išpirktų poligonui. Kariuomenės ir KAM atstovai tam žada skirti apie 40 mln. eurų, nors suma gali sumažėti koreguojant poligono ribas ir kintant reikalingų sklypų skaičiui.
BNS skelbė, kad Kapčiamiestyje poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
KAM akcentuoja, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl tokio objekto Kapčiamiestyje priims Seimas šių metų pavasarį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)