Kandidatams – tik trupiniai

Kandidatai į prezidentus sulaukia kur kas mažiau paramos, nei prieš penkerius metus dėl šalies vadovo kėdės rungęsi politikai. Skirtumą derėtų matuoti ne procentais, o kartais.

P.Auštrevičiaus užtektų visiems

Vien Petras Auštrevičius, kuriam 2004 m. žadėta vieta antrajame rinkimų ture, prieš penkerius metus sulaukė daugiau aukų, nei visi šiemet į prezidento kėdę besitaikantys kandidatai kartu. Gausiausiai 2004-aisiais šelpto kandidato kraitis prieš pirmąjį turą sudarė net 962,6 tūkst. litų.

Beje, P.Auštrevičių tuomet rėmė verslininkai, dabar išgyvenantys toli gražu ne geriausius laikus. Laimučio Pinkevičiaus bendrovė "Ranga IV" tada kandidatui nepagailėjo 50 tūkst. litų, dabar sunkumų krečiamų "Jungtinių pajėgų" vadovas Algirdas Kaušpėdas tuomet jį sušelpė 40 tūkst. litų suma, o dabar jau žlugęs Panevėžio "Ekranas" politikui tais metais skyrė 20 tūkst. litų. Iki pirmojo turo per 550 tūkst. litų reklamai išleidęs liberalas likusius 400 tūkst. litų turbūt taupė antrajam turui, bet į jį taip ir nepateko.

Vien P.Auštrevičiui paaukotų pinigų pakaktų visiems dabartiniams kandidatams. Iki pirmojo turo jie deklaravo gavę apie 962,1 tūkst. litų – 500 litų mažiau nei vienas P.Auštrevičius prieš penkerius metus. Su tokiomis sumomis, kokias surinko Tvarkos ir teisingumo partijos narys Valentinas Mazuronis ir Lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševksis (abu po 39 tūkst. litų gavo iš savo partijų) ar juo labiau generolas Česlovas Jezerskas (vos 32 tūkst. litų), prieš penkerius metus rinkimuose pasirodyti būtų buvę gėda.

Palyginus bendras sumas, kandidatams paaukotas iki pirmojo turo, skirtumas tiesiog gluminantis. Prieš penkerius metus penki kandidatai iš viso surinko 2,49 mln. litų – pustrečio karto daugiau, nei šiemet paaukota septyniems pretendentams į šalies vadovo postą.

Socialdemokratų verslas nebemyli

Bene labiausiai smukęs kandidatų šelpimas matomas palyginus Socialdemokratų partijos atstovų duomenis. 2004 m., po vadinamosios paksiados, surengtuose išankstiniuose prezidento rinkimuose šiai partijai atstovavęs Česlovas Juršėnas iki pirmojo turo surinko daugiausia aukų – net 703 tūkst. litų.

Tiesa, 290 tūkst. litų kandidatui pervedė jo partija, tačiau 413 tūkst. litų siekianti įvairiausių įmonių parama – suma, su kuria negalėtų varžytis nė vienas kandidatas į šalies vadovo postą per pastaruosius penkerius metus.

Tačiau milžiniška parama Č.Juršėnui nepadėjo, jis rinkimuose patyrė visišką fiasko – nepateko į antrąjį turą. Galbūt todėl verslas atsargiai žiūri į dabartinį socialdemokratų kandidatą Algirdą Butkevičių. Jis pagal gautą paramą šių metų rinkimuose yra tarp lyderių, tačiau Č.Juršėnui nusileidžia net tris kartus, nes surinkęs "tik" 264,5 tūkst. litų.

A.Butkevičiui, palyginti su pirmtaku, pinigų pagailėjo ir partija – jam paaukojo 139 tūkst. litų.

Č.Juršėnas taip pat buvo politinės reklamos lyderis – jis iki pirmojo turo reklamuotis išleido net 638 tūkst. litų. O A.Butkevičius reklamuojasi saikingiau – lig šiol paklojo "tik" 152,2 tūkst. litų.

Favoritui – beveik tiek pat

2004 m. neabejotinas favoritas buvo Valdas Adamkus. Jam iki pirmojo turo paaukota 245,4 tūkst. litų. Dar neprasidėjus rinkimams V.Adamkus reklamai jau buvo išleidęs per 181 tūkst. litų.

Panašią paramos sumą gavo ir dabartinių rinkimų favoritė Dalia Grybauskaitė – beveik 248,6 tūkst. litų. Tiesa, ji reklamuojasi kur kas kukliau už dabartinį šalies vadovą ir tam tikslui kol kas išleido tik kiek daugiau kaip 74 tūkst. litų.

Iki antrojo turo 2004 m. į V.Adamkaus sąskaitą įplaukė beveik antra tiek aukų, ir bendra suma išaugo iki 483,6 tūkst. litų. Jei šiemet rinkimuose prireiks antrojo turo, tikėtina, kad sparčiai pilnės ir D.Grybauskaitės rinkimų sąskaita.

K.Prunskienei – daugiau

Nemaža suma galėjo pasigirti ir 2004 m. Artūro Paulausko socialliberalams atstovavusi Vilija Blinkevičiūtė, dabar aktyviai padedanti socialdemokratų kandidatui A.Butkevičiui. Tuometės socialinės apsaugos ir darbo ministrės kraitis sudarė 521 tūkst. litų.

2004 m. su V.Adamkumi iki galo kovojusi Kazimira Prunskienė – vienintelė kandidatė, į prezidento kėdę besitaikanti antrą kartą.

Beje, ji prieš penkerius metus turėjo ploniausią piniginę. Prieš pirmąjį rinkimų turą kandidatė Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodė gavusi tik 58,5 tūkst. litų paramos (55 tūkst. litų – K.Prunskienę iškėlusios Valstiečių partijos lėšos).

Tai beveik perpus mažiau, nei K.Prunskienei šiemet paaukota lėšų. Tačiau gana netikėtai patekusi į antrąjį turą 2004 m. politikė gavo progą padvigubinti savo rinkimų sąskaitos kraitį – fiziniai asmenys ir įvairios bendrovės jai paaukojo dar 77,2 tūkst. litų.

Kaip ir dabar, tuomet K.Prunskienė nedvejodama daugumą surinktų pinigų išleido reklamai. Šių metų rinkimuose K.Prunskienės sąskaitoje atsirado 104,6 tūkst. litų. Turint omenyje prastai vertinamus jos šansus patekti į antrąjį turą (jeigu jis iš viso vyks), buvusios ministrės sąskaita veikiausiai ir apsiribos šia suma.

R.Paksui neprilygs niekas

Tačiau kad ir kaip lygintume dabartinių ir 2004 m. rinkimuose dalyvavusių kandidatų finansavimą, niekas nė iš tolo neprilygsta pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui. Jam 2002 m. rinkimams paaukota daugiau nei visiems 2004 m. rinkimų kandidatams kartu sudėjus.

R.Pakso rinkimų sąskaitos įplaukos sudarė beveik 3,29 mln. litų. Partija nuverstajam prezidentui paaukojo vos 3,86 tūkst. litų, privatūs asmenys – 766,7 tūkst. litų, o juridiniai – net 2,516 mln. litų.

Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas

Sumažėjusios paramos priežastys įvairios. Nesiimčiau sakyti, kad parama sumažėjo dėl to, kad yra aiškus favoritas. Jeigu būtų pinigų, atsirastų, kas paremia. Manyčiau, krizės sąlygos – labai svarbus veiksnys.

Kitas dalykas – išlaidų rinkimų agitacijai sumažėjimas. Dabar negalima rinkėjų dovanėlėmis pamaloninti, negalima brangiai kainuojančių klipukų per televiziją pirkti. Tada buvo visokios dainos, klipukai. O dabar nebeliko to "mugės" elemento rinkimų kampanijoje – dainuškų, filmukų. Rinkimai pasidarė labai solidūs – diskusijos, kalbos. Kai kam tokie rinkimai galbūt nuobodūs. Bet ar gerai, kai rinkėjas eina balsuoti už butelį alaus? Dabar transliavimo sąlygos pasikeitusios – Vyriausioji rinkimų komisija perka laiką ir kandidatams suteikia galimybę patiems kalbėti. Gerokai sumažėjo lėšų (politinei reklamai – red. past.) poreikis. Gerai tai ar negerai – jau kitas klausimas. Kai kurie žiniasklaidos atstovai be galo nelaimingi, kad tų pinigų nesulaukia. Jie įsivaizduoja, kad galėtų tą politinę reklamą transliuoti gana gausiai.

Kaip bus per antrąjį turą, jeigu jo prireiks, gana sunku pasakyti. Paprastai kandidatams sunku rasti papildomų lėšų. Būna dalis lėšų, neišleistų per pirmąjį turą, arba skolos, jeigu kandidatas taip nusprendžia, kad su pinigais gali rinkimus laimėti, nors tai labai nepageidautina. Neduok Dieve, jeigu tas skolų atidavimas susijęs su kuo nors negeru, apauga gandais. Kartais būna taip, kad kandidatai su aukotojais sudaro sutartis dėl paramos, kurią jie gautų, jeigu patektų į antrąjį turą.

Žinoma, daug priklausys ir nuo to, kiek tos paramos, kandidatų manymu, dar prireiks. Jeigu kas nors pradės smarkiai išlaidauti, mano galva, sulauks nepatogios kritikos iš žiniasklaidos.

Mano manymu, per daug pinigų dabar neturi nei juridiniai, nei fiziniai asmenys, ir tai yra pagrindinė sumažėjusios paramos priežastis.