Kalniškės mūšio vietos įamžinimo vizijoje – kryžiai, paminklai, amfiteatras

Jis turėtų būti daromas pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sukurtą mūšio vietos įamžinimo viziją.

„Tai visai Lietuvai svarbi vieta. (...) Parengtas unikalus projektas“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, šią savaitę dalyvavusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje.

Kadangi pats projektas – didelės apimties, iki kitąmet vyksiančio mūšio 80-mečio minėjimo norima įgyvendinti nors dalį jo.

Kalniškės mūšio įamžinimo vizijos rengėjai pabrėžia, kad tai nėra memorialas ar paminklas, siūloma sukurti architektūrinį kraštovaizdžio ansamblį, išsaugant dalį dabartinių toje vietoje esančių atminimo ir pagarbos elementų.

Šiuo metu Kalniškės miške mūšio tarp Lietuvos partizanų ir sovietų karių vietą žymi akmeninis paminklas, mediniai kryžiai, koplytstulpiai, amfiteatras.

Architekto Vytenio Rudoko teigimu, planuojama, kad ant kalvos stovintis akmeninis paminklas liks ten, kur yra, esamus kryžius siūloma restauruoti ir perstatyti pagal naują kompoziciją.

„Pagrindinė meninė mintis – uždėti visam kompleksui karūną“, – sakė jis.

Paminklą ir kryžius apgaubtų iš rūdinto metalo ažūrinių elementų sukurta karūna.

„Atsirastų toks kaip apgaubiantis altorius ir suformuotų darinį į vieningą visumą“, – aiškino architektas.

Pagrindinė meninė mintis – uždėti visam kompleksui karūną.

Prie paminklo vestų nauji memorialiniai laiptai. Dešinėje jų pusėje siūloma pastatyti nedideles akmenines plokštes, skirtas pagerbti kiekvieną toje vietoje žuvusį partizaną. Lyg ant antkapio būtų užrašyta jo vardas, pavardė, slapyvardis, gimimo ir mirties datos.

„Tarp tų elementų būtų galima ir gėlių padėti, uždegti žvakučių“, – sakė V. Rudokas.

Pagal projektą, ant gretimos kalvelės numatoma įrengti dar vieną meninį akcentą – ant rūdinto plieno ažūrinių sienučių paguldyti baltą Vyčio kryžių.

„Tai simbolizuotų partizanų auką, iškeliavusią į dangų dvasią kovotojų už mūsų laisvę“, – sakė architektas.

Įkalnėje numatoma padaryti į reljefą įkomponuotą renginių amfiteatrą – suolus su scena.

„Scenos nugaroje siūloma įrengti atraktyvią, informacinę sienelę su informacija apie mūšį“, – teigė V. Rudokas.

Anot jo, visas ansamblis būtų „kaip šventovė“.

Seimo narys Valdas Rakutis atkreipė dėmesį, kad įamžinti siūloma mūšio vietą, todėl reikėtų labiau akcentuoti kovą.

„Kadangi tai mūšio vieta, turėtų dominuoti ne auka, o kova. Reikėtų su kariuomene šnekėti, kokias kovojusių žmonių savybes galbūt reikėtų pabrėžti“, – sakė jis.

„Kuo ji skirsis nuo Kryžkalnio (memorialo visiems Lietuvos partizanams – BNS)? Kad nebūtų antras memorialas. Pagalvokite apie jauną žmogų, ką jis iš ten išsiveš“, – kalbėjo Seimo narys.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė atkreipė dėmesį, kad negalima delsti su projekto įgyvendinimu.

„Turime išlaikyti greitį, kad tai netaptų 50-mečio projektu ir planu, o kad tai įvyktų“, – teigė ji ir pridūrė, kad Lazdijų savivaldybė namų darbus daro puikiai.

Kalniškės miške įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių mūšių tarp Lietuvos partizanų ir sovietinės armijos. 1945 metų gegužės 16 dieną puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno vadovaujami partizanai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Per mūšį žuvo 44 partizanai.