Kalbos komisija neketina plėsti moterų pavardžių rašybos

„VLKK neuždaro durų šio pasiūlymo svarstymui, jei rastųsi daugiau kultūrinių argumentų, būtų atlikta išsami poreikio analizė. Jei ir būtų imtasi plėsti pavardžių rašybos sistemą, ji būtų apibrėžta tam tikromis taisyklėmis. Juk asmens įvardijimas yra ne tik individualus, šeimos ar giminės, bet ir valstybės reikalas“, – sakoma penktadienį VLKK paskelbtame pranešime.

Tokią poziciją VLKK paskelbė viešoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Seimo narės Ievos Pakarklytės siūlymo įteisinti lietuvių moterų pavardes su galūne -a, kai vyro pavardės baigmuo yra -a, pvz., vyrišką Stoma ir moterišką Stoma, vyrišką Razma ir moterišką Razma. Su tokiu raštu Seimo narė kreipėsi į VLKK.

Kalbos komisija nurodo, kad nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų. „Kadangi mūsų visuomenė nėra vienasluoksnė, dažnai vieniems naujas sprendimas yra palankus, o kitiems visai nepriimtinas“, – sakoma pareiškime.

Kadangi mūsų visuomenė nėra vienasluoksnė, dažnai vieniems naujas sprendimas yra palankus, o kitiems visai nepriimtinas.

I. Pakarklytės raštą dėl pavardžių rašybos pakeitimų įvertinusi VLKK teigia, kad „kol kas vienintelis Seimo narės išdėstytas argumentas šiam pokyčiui buvo sudaromos diskriminacinės sąlygos, kai tam tikriems asmenims yra leidžiama galimybė pasirinkti pavardės darybą, tuo tarpu kitiems asmenims ši galimybė yra ribojama.

Anot VLKK pranešimo, turėta omenyje, kad daroma išimčių, kai šeimoje yra išlaikoma moterų pavardė su galūne -a arba moteris priima nelietuvišką pavardę, pvz., Čaika, Diuba ir kt.

VLKK Seimo narei atsakė, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai, todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma.