Kalbos inspekcijai siūlo perduoti kalbos tvarkytojų funkcijas savivaldybėse

Vyriausybė vėl siūlys Seimui apsispręsti, ar atsisakyti iš valstybės finansuojamų kalbos tvarkytojų savivaldybėse, juos pakeičiant Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) darbuotojais.

Kultūros ministerijos parengtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, siūloma atsisakyti 81 iš valstybės išlaikomo savivaldybių kalbos tvarkytojų etato vietoje jų steigiant papildomus 21 etatą VKI be čia jau esančių 11-os.

Projekto iniciatoriai nurodo, kad reforma reikalinga, nes šiuo metu valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą prižiūri du tarpusavyje valdymo santykiais nesusiję lygmenys - VKI ir savivaldybių kalbos tvarkytojai, o tai „neužtikrina kontrolės kokybės ir visuotinumo“.

Kaip BNS nurodė VKI atstovai, pataisas Vyriausybė jau buvo teikusi Seimui - parlamentas jas grąžino tobulinti pasigedęs detalesnio reformos išaiškinimo. Anksčiau siūliusi reformą įgyvendinti nuo 2016-ųjų, dabar ją Vyriausybė siūlo nukelti iki 2017-ųjų pradžios.

VKI teigimu, šiuo metu iš valstybės biudžeto išlaikomi savivaldybių kalbos tvarkytojai turi ir redaguoti savivaldybių dokumentus, ir rūpintis, kaip kalbos įstatymas vykdomas savivaldybėse, t.y. vertinti viešus užrašus ir panašiai. Be to, jie teisiškai negali skirti nuobaudų už savo nurodymų nevykdymą - tai turi daryti Vilniuje veikianti VKI, nėra apibrėžta, kam jie turėtų atsiskaityti už savo veiklą.

Kultūros ministerija pabrėžia, kad po reformos savivaldybėse ir toliau turėtų būti redaguojami dokumentai o savivaldybės turėtų neatsisakyti kalbininkų paslaugų.

VKI duomenimis, šiuo metu daugybėje savivaldybių kalbos tvarkytojai dirba ne visu etatu. Po pertvarkos, greta VKI darbuotojų savivaldybėse, siūloma palikti ir dabartinius kalbos redaktorius, kurie toliau redaguotų savivaldybių dokumentus, tik juos finansuotų pačios savivaldybės.