Europa turi rasti būdų su Baltarusija kalbėti ne ultimatumų ir ne sankcijų kalba. Tai teigia naujasis Lietuvos ambasadorius Minske Linas Linkevičius. Interviu BNS naujienų agentūrai diplomatas pabrėžė, kad Baltarusija – labai svarbi Lietuvai ekonominė partnerė, o politiniai trukdžiai gali paveikti ir verslo santykius.
– Į Baltarusiją vykstate tokiu metu, kai dvišaliai santykiai tapę kiek įtempti, ypač po pranešimo apie Baltarusijoje sulaikytus esą Lietuvai šnipinėjusius žvalgybininkus. Kaip vertinate šį foną ir apskritai dvišalių santykių būklę?
– Pirmiausia vertinu, kad ši šalis yra mūsų kaimynė, ir labai svarbi kaimynė. Be abejo, kaimynai suinteresuoti, kad būtų dialogas, bendradarbiavimas, būtų kuo mažiau konfliktų, įtampos, kaip jūs sakote. Tokį matau savo tikslą. Skirtumų, įtampos būta praeityje, matyt, to neišvengsime ir ateityje, bet mūsų tikslas – kad jų būtų kuo mažiau.
– Įteikdama jums skiriamuosius raštus Prezidentė sakė, kad Lietuva suinteresuota ES ir Baltarusijos dialogo atnaujinimu. Kokios perspektyvos ir kokios sąlygos, kad tai įvyktų?
– Vėlgi, Baltarusija yra svarbi ekonominė partnerė. Lietuvos eksporto į Baltarusiją požiūriu ji yra septintoje vietoje, pagal importą – dešimtoje. Labai svarbus tranzitas, transporto reikalai, krovos darbai, susiję su Klaipėdos uosto pajėgumais. Visa tai yra labai didžiulis interesas. Suprantama, jog norisi, kad tos sąlygos būtų kuo palankesnės ekonomiškai, ir reikia to siekti.
Jeigu atsiranda kokių nors politinių trikdžių, jie kartais paskui kerta visai kitu galu, per finansinius reikalus. Aišku, norėtųsi tokių dalykų išvengti. Manau, kad tai yra abipusis interesas, nes abi šalys iš principo suinteresuotos ekonominiais santykiais. Dialogo formų yra – ekonomikos forumai, verslo forumai, verslo klubai.
– Lietuvos verslas nuogąstavo, kad ES sankcijos gali smarkiai jam pakenkti. Ar tokia grėsmė išlikusi?
– Reikia suprasti, kad sankcijos turi turėti tikslą. Jos negali būti nukreiptos prieš paprastus žmones, negali kenkti paprastų žmonių gyvenimui. Tai yra kraštutinė priemonė, ir kalbos, kad gali būti koks nors nuostolis, yra ne be pagrindo. Tai yra teisybė. Todėl turime rasti būdų kalbėti ne ultimatumų, sankcijų kalba. Turime įtikinti vieni kitus, kad yra būdų bendradarbiauti be konfliktų.
– Ar tai reiškia, kad, jūsų požiūriu, buvusi ES strategija pasirodė nevisiškai veiksminga?
– Turime suprasti, kad jeigu mes įvedame kokių nors apribojimų, galime pastūmėti juos į kitų įtakos glėbį. Sakysime, jei apribosime ekonominius ryšius su ES šalimis ir bendravimą, tuo pastūmėsime juos į stipresnius ekonominius ryšius su kitomis šalimis. Nežinau, ar mes tuo pasieksime rezultatą. Reikia viską labai pasverti.
– Dvišalius santykius taip pat temdo Minsko planai statyti atominę elektrinę vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ar tikite, kad šiuo atveju įmanomas kompromisas?
– Tai vienas iš klausimų, kuris prisideda prie įtampos, nes yra tam tikras nesusikalbėjimas, ir mes norime, kad tas procesas būtų kuo skaidresnis, kad atitiktų tarptautines normas, tarptautinius reikalavimus, kad poveikio aplinkai tyrimai būtų atlikti taip, kaip priklauso. Ir čia mes nesusikalbame iki galo.
Atstumai – labai svarbu ir mes labai jautriai žiūrime, kad tai labai arti mūsų sostinės. Bet ir baltarusiams turėtų būti aktualūs saugumo klausimai, nes tai yra jų teritorijoje, tegu ir toliau Minsko. Tai objektas, kuris yra jautrus ir technologiškai turėtų būti be priekaištų atliktas. Todėl čia matau tą susikalbėjimo galimybę, kad tai yra abipusis interesas – saugumas ir tarptautinių normų atitikimas.
– Lietuva pasisako už paprastesnį vizų režimą su Baltarusija – kelia šiuos klausimus ES lygiu, taip pat parengtas susitarimas dvišaliu pagrindu dėl paprastesnio sienos kirtimo. Kokių iniciatyvų numatoma šioje srityje?
– Daug kas jau pasiekta. Prieš porą metų pasirašytas susitarimas dėl paprastesnės kelionių tvarkos pasienio ruože dar nėra įgyvendintas. Laukiame, kada Baltarusija bus pasiruošusi galutinai atlikti visus darbus. Ne kartą girdėjome signalų, kad nedaug trūksta.
Strategiškai mūsų tikslas – sudaryti sąlygas Baltarusijos žmonėms važiuoti, pamatyti pasaulį, bendrauti. Esame pasirengę dalytis visu tuo, ką turime pasiekę, – kultūros srityje, mokslo srityje, integracijos į Europą srityje. Gerbiame visų tautų, taip pat ir baltarusių tautos, pasirinkimo laisvę dėl jų krašto raidos. Bet mes visada primename, kad visa tai svarbu ir bendražmogiškų vertybių, demokratijos principų kontekste. Šis dialogas, matyt, ir gali kur nors atvesti.
Grįžtant prie jūsų klausimo, manau, kad tuo mes ir galėsime prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo Baltarusijoje. Tai Baltarusijos žmonių pasirinkimas, bet mes galime atskleisti savo patirtį, galime kalbėtis, o kalbėtis galima tik bendraujant. Todėl strategiškai svarbu, kad Baltarusijos žmonės turėtų kuo paprastesnes galimybes keliauti, pamatyti pasaulį, ir kaimynų vaidmuo šioje situacijoje yra labai svarbus.
Mūsų atstovybė, kiek žinau, daug padeda, išduoda nemažai vizų. Režimas galėtų būti daug paprastesnis, bet tai abipusė užduotis. To turi siekti ir Baltarusijos valdžia.
– Šiemet esate pripažinęs, kad kalbėjotės su socialdemokratais dėl galimybės po rinkimų užimti užsienio reikalų ministro postą. Ar tokia galimybė vis dar jūsų akiratyje?
– Dabar mes kalbame kitais klausimais. Vykstame į šalį atstovauti mūsų valstybės interesams. Šiame etape reikia svarstyti, kaip geriau atlikti šias pareigas, ir diskutuoti hipotetiniais klausimais, matyt, neverta.
Naujausi komentarai