Kaimynės pyktis stumia į gatvę

Kaimynės pyktis stumia į gatvę

Kaimynės engiama ligota klaipėdietė Marija Stefanovič ir jos šešiolikmetė dukra netrukus gali atsidurti gatvėje.

Moters gyvenimą „žalojanti“ kaimynė pasirūpino, kad savivaldybė su ja nepratęstų rezervinio būsto nuomos sutarties.

Perrašė dukrai

Savivaldybė M.Stefanovič ir jos šeimai kambarį iš rezervinio fondo skyrė praėjusių metų kovą. Nuomos sutartis, leidžianti gyventi Liepų gatvėje esančiame bendrabutyje, buvo pasirašyta metams.

Neseniai M.Stefanovič sulaukė savivaldybės pranešimo, kad kovo 1 dieną pasibaigsianti sutartis nebus pratęsta.

Pranešime rašoma, kad savivaldybė nustatė, jog M.Stefanovič sąmoningai pablogino savo gyvenimo sąlygas. Rezervinis būstas jai buvo skirtas, nes Marija su dviem dukromis glaudėsi pas ligotą mamą 17 kvadratinių metrų dydžio kambarėlyje.

„Praėjusiais metais mama mirė. Butas paveldėjimo teise atiteko man. Tačiau mama dar mirties patale paprašė, kad tą kambarėlį perrašyčiau jos anūkei, mano dukrai Viktorijai. Taip ir padariau“, - guodėsi M.Stefanovič.

Aštuoniolikmetė Viktorija šiuo metu laukiasi. Senelės kambarėlyje ji glaudžiasi su draugu. Kūdikis turėtų gimti rugsėjį.

„Žinoma, mamą priimčiau. Tačiau ji nenori čia eiti, nes bijo kaimynės“, - sakė Viktorija.

Bijo apgaulės

Tiek aistrų sukėlęs kambarėlis yra Danės gatvėje. Jis - trijų kambarių buto dalis. Tačiau visi trys kambariai priklauso skirtingiems šeimininkams.

Vieno iš jų, pačio mažiausio kambario, savininkė Birutė (pavardė redakcijai žinoma - Aut. past.) ir yra kaltinama engianti kaimynus. Pagrindinis jos tikslas - parduoti visą butą. „Vien tik mano kambarėlio niekas nepirks. O jei šiek šiek pasitvarkytume, galėtume parduoti visą butą ir už nemažą sumą“, - sakė Birutė.

Jos nuomone, už Danės gatvėje esantį trijų kambarių butą galima gauti beveik 300 tūkst. litų.

„Kaimynė sakė, jog man ir kitai savininkei duotų 100 tūkstančių. Bijome būti apgautos“, - neslėpė Viktorija.

Skundai padėjo

„Kaimynė visais būdais reikalauja parduoti tą kambarėlį. Ji neleidžia ramiai gyventi, užpuldinėja, ciniškai ir chuliganiškai elgiasi. Nebeturiu sveikatos kovoti. Kaimynės „dėka“ patyriau infarktą, susirgau psichine liga. Nuo jos nukentėjo ir mano jaunėlė dukra. Kaimynė ją sumušė. Jei teks grįžti į Danės gatvę, tikrai nusižudysiu. Norėčiau gyventi savivaldybės bute, bent kol dukrai sukaks 18 metų. Tada ji pati galės pradėti dirbti, išsinuomoti kambariuką. Gal problemos pasibaigtų“, - ašarojo M.Stefanovič.

Ji teigė, kad ne kartą kreipėsi į policiją. Tačiau, išvykus pareigūnams, kaimynė esą tapdavo dar agresyvesnė.

Dabar Birutė siekia, kad M.Stefanovič grįžtų gyventi pas dukrą Viktoriją. Ji informavo savivaldybę, kad rezervinis būstas moteriai nepriklauso, nes esą nuslėpė kai kuriuos turtinius faktus. „Nejaugi mieste nebėra daugiavaikių šeimų, kad savivaldybė turi remti tik vieną nepilnametę dukrą turinčią moterį“, - savo elgesį motyvavo Birutė.

Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė patvirtino, jog Birutės raštai turėjo didelės įtakos, kad savivaldybė su M.Stefanovič nepratęstų nuomos sutarties. „Mūsų skyriuje dirba tik penki žmonės, tad patys kontrolės atlikti nepajėgiame. Visada reaguojame į raštiškus skundus. Socialinis būstas turi tikslinę paskirtį ir duoti jį tiems, kuriems nepriklauso, negalima“, - kalbėjo D.Netikšienė.

Ramybė - dar negreit

Savivaldybė turi 54 rezervinius būstus. Visi jie - apgyvendinti. Eilės įsikurti laukia dar 21 šeima.

„Jų situacija labai bloga. Žmonės išties neturi kur gyventi. Todėl su M.Stefanovič ir nebepratęsime nuomos sutarties. Suprantu ją kaip mamą, tačiau padėti negalime. Jei ją terorizuoja kaimynė, privalo kreiptis į policiją“, - sakė D.Netikšienė.

M.Stefanovič turi tik vieną išeitį ramiai gyventi. Jai reikia sulaukti eilės išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą. Laukiančiųjų eilėje ji įrašyta 125 numeriu. „Realiai socialinio būsto ji gali sulaukti po dvejų ar trejų metų“, - tvirtino Socialinio būsto skyriaus vedėja.

Išsikraustė iš miesto

2-ojo policijos komisariato nuovados viršininkas Mindaugas Busilas įsitikinęs - kaimynų terorizmas egzistuoja. Jis ypač ryškus tarp tų žmonių, kuriuos sieja bendra virtuvė ir buitis.

„Auklėjimu mes neužsiimame. Reaguojame tik tada, kai kenčiantis žmogus parašo pareiškimą. Tačiau dažniausiai nieko negalima padaryti, nes nėra liudininkų, trukdo kitos aplinkybės“, - sakė M.Busilas.

Jo žodžiais, tikriausiai nemažai nuo kaimynų kenčiančių žmonių į policiją net nesikreipia. Jie bijo susidorojimo.

Viena nuo kaimynų kentėjusi klaipėdietė net buvo priversta išsikraustyti iš miesto. Ją gretimame bute gyvenantys jaunuoliai terorizavo, nes moteris buvo parašiusi pareiškimą policijai dėl triukšmo. Vaikinai tiek įbaugino moterį, kad ji buvo priversta parduoti butą ir išvažiuoti iš uostamiesčio.

„Geriausiai gyventi draugiškai. Tačiau akivaizdu, kad tai sunkiai įmanoma“, - sakė M.Busilas.