Kai kuriems užsiveria durys net ir į mokamas studijas: mokytojai bando paslėpti savo darbo broką?

Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje – pusantro šimto dvyliktokų. Mokyklos baigimas jau ant nosies, o kas toliau – neaišku. Pernai tik keturi iš dešimties mokyklos dvyliktokų įstojo į universitetus. Per ketverius metus šis rodiklis gimnazijoje tik suprastėjo.

„Kai kurie nestoja dėl matematikos, pasirenka metus pailsėti. Daugėja vaikinų, norinčių atlikti tarnybą, tada galvoja apie stojimą“, – kalbėjo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos direktorius Sigitas Andraikėnas.

Abiturientų pasirinkimai kaip dangus ir žemė. Savivaldybėje iš vienos gimnazijos į universitetus įstoja absoliuti dauguma, o iš kitos mokyklos – nė vieno.

„Kai kuriuose miestuose 20 ar 19 kartų skiriasi įstojančių į aukštąsias mokyklas nuošimčiai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nėra ir prošvaisčių, kad daugės siekiančių diplomo. Pernai lietuvių kalbą ir matematiką visi dvyliktokai laikė vos devyniose gimnazijose iš 360.

„Mokyklos neskatina, jos dažnai neprileidžia, sako: tu nelaikyk, nes neišlaikysi. Tai čia mokytojų žaidimai – jie nori paslėpti savo darbo broką“, – šnekėjo G. Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

40 proc. jaunuolių matematikos egzamino nelaikys ir šiemet.

„7 proc. galvoja, kad į aukštąją mokyklą net nebandys stoti. Gal keli stos į užsienį“, – teigė S. Andraikėnas.

Tiems, kurie nelaikys lietuvių kalbos ir matematikos, nuo rugsėjo užsivers durys net ir į mokamas studijų vietas aukštojoje.

„Kolegijos bus ta pusė, kuri pajus stojančiųjų skaičiaus mažėjimą“, – sakė Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.

Po tarpinių žinių patikrinimų skandalų dalis aukštųjų rimtai svarsto sugrąžinti egzaminavimą pačiuose universitetuose.

„Jei ir šie metai bus apipinti skandalais ir nesėkmėmis, tai kito varianto aukštosios nebeturės“, – pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė.

Šiemet stojimo reikalavimai jau pasikeitė. Bus žiūrima į trijų egzaminų vidurkį, bet nebe konkursinį balą.

„Jei praėjusiais metais dalis svajojo apie kolegiją, net ir mokamą kolegiją, šiemet pateks į universitetus“, – šnekėjo J. Kučinskaitė.

Kolegijos ir universitetai pasiliko laisvę patys spręsti – palikti tokį konkursinį balą kaip pernai ar vis tik mažinti priėmimo kartelę. Studijų kokybę žada išlaikyti.

„Patekti į aukštąją nebus lengviau, bus sudėtingiau. Neramina pasirengimas matematikos egzaminui“, – nurodė S. Pilkienė.

„Tikrai negalima dėti lygybės ženklo tarp stojamo konkursinio balo ir kokybinių reikalavimų. Vilniaus kolegija neketina nuleisti kokybės kartelės“, – kalbėjo Ž. Jankauskienė.

Pernai į universitetus ir kolegijas įstojo per 20 tūkst. abiturientų.