Kadetų mokyklos: valstybinės svarbos uždavinys

"Koordinacinio pasitarimo tikslas – išgryninti problemas ir pasiūlyti, kaip sukurti tokią sistemą, kad Lietuvoje pagaliau pradėtų veikti valstybinė pilietinio ir patriotinio ugdymo sistema. Šiandien Lietuvoje trūksta 60 tūkst. darbuotojų. Kyla klausimas: kodėl mums trūksta patriotiškai nusiteikusių asmenų, kurie norėtų likti ir dirbti mūsų šalyje? Mums reikalingi pilietiškai ir patriotiškai nusiteikę tautiečiai, kurie galėtų Lietuvą kurti ir remti, būtų įgiję reikalingų įgūdžių ir kompetencijų. Mano nuomone, kadetų mokyklos yra grandis, kurios svariai galėtų prisidėti prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo. Akivaizdu, kad mokiniai gauna stiprius, patriotiškus pagrindus tose mokyklose, o jas baigę tik maža dalis jaunuolių išvyksta iš Lietuvos. Mokyklos yra ir gali būti kalvės, kuriose išugdomi valstybės patriotai", – teigė vienas iš susitikimo iniciatorių Seimo narys Valdas Rakutis.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančios dvi kadetų mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – bei pilietinio patriotinio ugdymo kelią pasirinkusi Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija susiduria su tam tikromis problemomis dėl mokyklų finansavimo ir steigėjų bei dalininkų statuso, neformalaus ugdymo organizavimo. Seimas pritarė Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymų pataisoms, sudarančioms sąlygas generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su viena iš sostinės Vilniaus gimnazijų kurti savo globojamas klases, sudarant sąlygas naujam kadetų mokyklos modeliui kurti. Yra planuojama kurti ir oro kadetų mokyklą Smalininkuose bei Radviliškyje, kuri rengtų jaunimą aviacijai ir su ja susijusioms sritims.

Kadetų mokyklos yra grandis, kurios svariai galėtų prisidėti prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis pristatė Kadetų licėjaus situaciją, kylančias problemas dėl reikalingų gyvenamųjų patalpų skyrimo, jų remonto, finansavimo, taip pat formaliojo ir neformaliojo bendrojo ugdymo mokyklų programų, juridinio mokyklos statuso klausimus ir kitas svarbias problemas bei pasiekimus.

Šiandien valstybė neturi sisteminio požiūrio minėtais klausimais. Kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms.

Susitikimo metu buvo nutarta sudaryti darbo grupę Seime iš šiuo metu veikiančių kadetų mokyklų vadovų, savivaldybių merų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Taip pat atsižvelgti į puikiai veikiantį kadetų mokyklų modelį Didžiojoje Britanijoje, bendradarbiauti su šių mokyklų atstovais ir gerąją patirtį panaudoti Lietuvoje.