Tai yra mechanizmas inicijuoti NATO šalių diskusiją apie tai, kas įvyko, ir judėti tam tikrų sprendimų link. Mes žinome, kad NATO atstovai jau susitiko ir diskusijos prasidėjusios. Tačiau 4-ojo straipsnio inicijavimas pademonstruoja, kad situacija yra traktuojama labai rimtai ir kad tai yra grėsmė NATO aljansui. Jei 4-asis straipsnis bus inicijuotas, tuomet galėsime konstatuoti, kad visas NATO įsitraukė į šios problemos sprendimą. Reikia pažymėti, kad jau ne pirmą kartą Rusijos invazijos ir agresijos fone, nes tai buvo padaryta iškart, kai Rusijos armija papildomomis pajėgomis įsitraukė į karą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:

– Kokie yra planai, reaguojant į tokius incidentus? Ar NATO turi tokių planų?

– NATO neabejotinai tokius scenarijus yra apsvarsčiusi, nes situacija klostosi ne vieną mėnesį ir nuo Rusijos invazijos pradžios buvo diskutuojama apie tai, kad tyčia ar netyčia gali būti pažeista NATO teritorija. Tai sukeltų NATO reakciją. Prieš kelias savaites Moldovoje taip pat nukrito raketos, kurios, tikėtina, nebuvo ten taikytos. Incidentų grėsmė gana nemaža, kol Rusija vykdo karinius veiksmus, kaip ir scenarijų, kaip į ją reaguoti. Pirmasis žingsnis, ką labai aiškiai artikuliuoja ir Lenkijos, ir JAV šalių atstovai, – įvertinti, kas įvyko, suvokti faktą ir konstatuoti. Turint visą informaciją judėti konkrečių sprendimų link.

– Tyrimas gali trukti ne vieną dieną ir ne vieną mėnesį. Ar reakcija turi būti greita?

– Pagrindinė informacija žinosime gana greitai, nes tikrai NATO aktyviai seka visą karą Ukrainos teritorijoje ir turi galimybių rinkti informaciją, tad pirminėms išvadoms galės ją išanalizuoti greičiau. Kartu nepamirštama, kad žmonių žūtys yra nulemtos tik Rusijos vykdomos agresijos. Dėl to jokių abejonių nėra, klausimas tik dėl konkrečių aspektų.

Tai gali skambėti komplikuotai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai.

– Kokie klausimai dar lieka neatsakyti? Ką turi žinoti NATO prieš imdamasi kokių sprendimų?

– Pirmiausia – iš kur buvo paleistas raketa, kas buvo jos paleidėjas. Ar tiesiogiai iš Rusijos, ar tai buvo raketų susidūrimo išdava, ar tikslinė trajektorija, ar nukreipta. Daugybė klausimų ir niuansų, bandant įvertinti veiksmų tikslingumą. Tai gali skambėti komplikuotai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai.

– Kokia bus atsakomybė? Net jei paaiškės, kad tai Rusijos raketa, paleista iš Baltarusijos teritorijos, ar politikai vėl tik pagrasins?

– Gali būti įvairialypė reakcija ir turbūt ji neišsiskirs iš bendro konteksto. Gali būti, kad bus konstatuota, jog tai nėra 5-ojo NATO straipsnio reikalaujantis įvykis, nes kol kas indikacijų nedaug. Svarbu, kad tai būtų dar vienas lūžio taškas bent jau mentaline prasme, suvokiant, kad ir NATO valstybių teritorija yra taikinys. NATO rytinio sparno saugumas, ypač kalbant apie oro erdvę, tikrai yra tobulintinas. Tam reikalingi sprendimai, ilgalaikės investicijos.

– Šis incidentas pakeis NATO.

– Manau, taip. Tai vienas iš lūžio taškų. Požiūris į Rusiją tikrai pasikeitęs. Visi suvokia, kad kiekvienas incidentas turi būti ne tik vertinamas labai rimtai, bet ir atsakas turi būti principingas, nes Rusija tik tada suvokia raudonas linijas ir kad turi atsitraukti.