- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų (JT) komitetas kovą paragino Lietuvą užtikrinti visiems migrantams teisę prašyti prieglobsčio bei individualiai įvertinti kiekvieno jų situaciją.
„Komitetas valstybei rekomenduoja užtikrinti, kad visi prieglobsčio prašytojai, taip pat ir tie, kurie atvyksta nelegaliai ir dėl pavojaus, gautų informaciją apie prieglobsčio procedūras, teisinę pagalbą ir teisę prašyti prieglobsčio bei sulaukti individualaus vertinimo be diskriminacijos“, – rašoma Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose apie migrantų teisių užtikrinimą Lietuvoje.
Imtis šių priemonių rekomenduojama teisiniais būdais, taip pat ir keičiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.
Komitetas primena, jog sulaikymas pabėgėliams ir neteisėtiems migrantams gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, individualiai įvertinus šios priemonės būtinybę ir alternatyvas.
Taip pat Lietuvai rekomenduojama užtikrinti, jog apgyvendinimo vietose šie asmenys turėtų adekvataus maisto, drabužių ir kitų priemonių, sveikatos priežiūros, taip pat ir psichologinės, paslaugų.
Komitetas teigia suprantantis Lietuvai tenkančius iššūkius dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdžio, tačiau pabrėžia, jog nerimą kelia pranešimai apie incidentus ir „prieglobsčio prašytojų bei migrantų išsiuntimai neperžiūrėjus jų individualios situacijos, bei išstūmimo operacijos, kai atvykstantys prieglobsčio prašytojai ir migrantai, tarp jų – vaikai ir pažeidžiami asmenys, paliekami pasienyje baisiomis sąlygomis“.
Lietuvos Seimas kovą ėmėsi Vidaus reikalų ministerijos parengtų Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisų, kurios įtvirtintų migrantų apgręžimą pasienyje, iki šiol vykdomą vadovaujantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu.
Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.
Vidaus reikalų ministrė teigia, kad pataisos „aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo“.
Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.
Įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į ESTT pernykštį sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Neteisėtai Lietuvos sieną kertantys iš Baltarusijos atvykstantys migrantai pradėti apgręžti 2021 metais, reaguojant į staigų atvykėlių skaičiaus šuolį.
Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika4
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...