Jie mus seka. O kas seka juos?

Seimas jau pavasario sesijoje žada imtis žvalgybos kontrolieriaus institucijos įteisinimo, taisyti Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad teisėsaugos institucijos nekontroliuojamai seka jų elektroninį susirašinėjimą, klausosi telefono pokalbių. Tokią visuomenės būseną atskleidė prieš porą metų "Spinter tyrimų" atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Oficialūs šaltiniai ramina, kad tokio masto sekimui valstybė neturi nei pinigų, nei žmogiškųjų išteklių. Tačiau ir oficialiai skelbiami sekimo ar, kaip sako saugumiečiai, domėjimosi kuriais nors asmenimis mastai glumina.

Štai pernai paaiškėjo, kad ne valstybės, o virtuvės paslaptimis besidominti garsi moteris su dar 118 žmonių pateko į saugumiečių akiratį, nes Valstybės saugumo departamentas (VSD) rinko informaciją apie ketinusių kandidatuoti į prezidentus aplinką.

Intencija gal ir kilni, tačiau klausimų kilo daug: nuo – kodėl sukėlė įtarimų žinomi, visuomenėje gerbiami asmenys iki – ar bet kas gali užsakyti VSD patikrinti kokį sąrašėlį. VSD direktorius Darius Jauniškis tuomet minėjo, kad vien 2019 m. patikrinta 80 tūkst. asmenų.

Kai kuriuos VSD tikrina net trylika metų, kaip kad paaiškėjo Seimo kontrolieriams prieš porą metų tiriant buvusio "MG Baltic" viceprezidento Raimundo Kurlianskio skundą.

Tikslios statistikos nėra

VSD ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD) seka galimus valstybės priešus, o ieškodami nusikaltėlių kriminaline žvalgyba užsiima Policijos, Vadovybės apsaugos, Muitinės departamentai, Valstybės sienos apsaugos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir kai kurios kitos institucijos.

"Koks tikrasis kriminalinės žvalgybos mastas, aiškios ir nedviprasmiškos visa apimančios statistikos nėra. Statistikos nebuvimas kelia abejonių sistemos skaidrumu ir dėl tikrojo sekimo masto", – apgailestauja Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Štai Nacionalinė teismų administracija renka apytikrę statistiką apie pateiktų prašymų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus skaičių ir jų patenkinimo procentą. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija statistiką teikia pagal asmenų skaičių, prieš kuriuos vykdyta kriminalinė žvalgyba, remdamasi Generalinės prokuratūros duomenimis, o ši savo ataskaitose nurodo tik kontroliuojamų pokalbių statistiką.

Maža to, atkreipia dėmesį I.Vėgėlė, Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia trumpalaikius veiksmus atlikti apskritai be teismo sankcijos, o ši statistika niekur neatsispindi. "Nėra statistikos ir apie bandymus piktnaudžiauti slaptojo sekimo priemonėmis – norisi ironiškai paklausti, nejau Lietuvoje tokių atvejų nepasitaiko?" – sako Advokatūros pirmininkas.

Pasak I.Vėgėlės, koks tikrasis kriminalinės žvalgybos mastas, aiškios ir nedviprasmiškos visa apimančios statistikos nėra, todėl kelia abejonių dėl sistemos skaidrumo ir tikrojo sekimo masto. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kaip skelbia Generalinė prokuratūra, pernai slapta buvo klausomasi 3 369 asmenų telefono pokalbių, sekamas jų elektroninis paštas. Bet į seklių tinklą patenka kur kas daugiau asmenų, t.y. visi tie, su kuriais kalbėjosi ar susirašinėjo sekamas asmuo.

Jei tiek daug asmenų pagrįstai įtariami, daug turėtų būti ir nubaustųjų. Bet laisvės už stambius nusižengimus, kuriems atskleisti praverstų slaptas telefono pokalbių, elektroninio pašto sekimas, atėmimo bausme pernai nubaustų yra: už susijusį su teroristine veikla nusikaltimą – vienas, prekyba žmonėmis – vienuolika, už kontrabandą – penkiolika, nusikalstamą susivienijimą – aštuoni, kyšininkavimą – du.

Žinoma, žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijos labai svarbios valstybei ir jos piliečiams, bet tai neatima iš jų prievolės gerbti žmogaus teises, nepiktnaudžiauti joms suteiktomis galiomis. Tačiau, jei apie kokį asmenį nutaria rinkti medžiagą VSD, jam net nenumatyta teisė kreiptis į teismą ginti savo teisių.

Jei kas mano nepagrįstai buvęs sekamas policijos, STT, FNTT ar kitų kriminalinę žvalgybą galinčių vykdyti institucijų, teorinių galimybių ieškoti teisybės turi, bet, kaip rodo praktika, nelabai ką peš.

Šios kadencijos Seimas pasiryžo keisti situaciją – inicijuoja žvalgybos ombudsmeno instituciją ir žada taisyti Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Tiesa, šį taisyti suskubta, kai skundą iš Lietuvos nutarė nagrinėti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

Žvalgybos ombudsmenas

Jau bene dešimtmetį diskutuojama, kad valstybėje būtina žvalgybos kontrolieriaus institucija, kuri tirtų, ar žvalgybininkai nepiktnaudžiauja savo galiomis, nepažeidžia žmogaus teisių. 2013-aisiais Seimas po pateikimo buvo tam pritaręs, tačiau paskui projektas nežinia kur dingo. Praėjusią kadenciją tuomet opozicijai priklausiusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų parengtas projektas svarstytas, bet anuomečių valdančiųjų balsais atmestas.

Bet vis siūloma stiprinti žvalgybininkų galias. Štai 2019 m. pabaigoje Prezidentas Gitanas Nausėda registravo įstatymų pataisas, pagal kurias žvalgybos tarnybos galėtų iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, tikrinti asmens dokumentus, atlikti administracinį sulaikymą. Beje, tokį projektą parengė pačios žvalgybos institucijos. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad tokių siūlymų buvo ir jos kadencijos metu, bet ji tam nepritarė.

Vienas iš projekto dėl žvalgybos ombudsmeno institucijos iniciatorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pritaria, kad, daugėjant įvairaus pobūdžio grėsmių, nacionalinio saugumo institucijas stiprinti reikia. Tačiau kartu reikia ir kontrolės, kad visuomenė pasitikėtų, jog galiomis nepiktnaudžiaujama, gerbiamos žmogaus teisės. Ir kitose šalyse, jei stiprinamos žvalgybos tarnybos, stiprinama ir jų stebėsena, pavyzdžiui, Suomijoje 2019-aisiais sustiprintos žvalgybos institucijų galios, bet kartu įsteigta ir žvalgybos ombudsmeno institucija.

Tad, pasak L.Kasčiūno, Prezidento pateiktų siūlymų didinti žvalgybos galias Seimo pavasario sesijoje neketinama svarstyti, bet darbotvarkėje bus žvalgybos ombudsmeno instituciją įteisinantis projektas. Konservatoriai pristatė tokios institucijos koncepciją, netrukus darbo grupė jos pagrindu parengs įstatymo projektą. L.Kasčiūno prognozėmis, nuo kitų metų liepos tokia institucija jau galėtų pradėti veikti.

Praėjusią kadenciją valdančiųjų suburta darbo grupė siūlė nekurti naujų institucijų, bet stiprinti Seimo kontrolierių įstaigą. Tačiau, apgailestauja L.Kasčiūnas, per 26-erius šios įstaigos egzistavimo metus ji yra atlikusi vienintelį realų šios srities tyrimą – ištyrė skundą po didelį rezonansą sukėlusio praėjusios kadencijos Seimo NSGK tyrimo dėl neleistinos verslo įtakos politiniams procesams.

Didelės galios

L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad žvalgybos ombudsmenas turėtų būti atskira nepriklausoma institucija, juolab kad tai specifinė sritis, susijusi su valstybės paslaptimis, o tyrimams reikės specifinių ekspertinių žinių. Jo kompetencijoje būtų žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūra ir jos atitikties žmogaus teisių apsaugos reikalavimams vertinimas. Kontrolierius turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų patalpas, teritorijas, transporto priemones, kitus objektus, gauti dokumentus, pareigūnų paaiškinimus. Į jį galėtų kreiptis ir Seimas, ir pavieniai asmenys, tyrimus jis galėtų pradėti ir savo nuožiūra.

L.Kasčiūnas pabrėžia, kad, daugėjant grėsmių, nacionalinio saugumo institucijas stiprinti reikia, tačiau kartu reikia stiprinti ir jų stebėseną. Nuo kitų metų liepos Lietuvoje jau turėtų veikti žvalgybos ombudsmeno institucija. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Nors žvalgybos kontrolierius negalės atskleisti tam tikrų detalių ar pavardžių, bet teiks ir viešas ataskaitas, po tyrimų pateiks VSD ir KAM rekomendacijas, šie privalės atsakyti, kas padaryta reaguojant į kontrolieriaus pastabas. O jei tyrime kontrolierius nustatys, kad kas, jo vertinimu, prasilenkia su teise, galės kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Žvalgybos kontrolierius Seimo būtų skiriamas penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu, pritarus NSGK. Pareigas jis galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Reikalavimai aukšti: nepriekaištinga reputacija, universitetinis teisinis magistro išsilavinimas, ne mažiau kaip dešimt metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo ir ne mažesnė kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo patirtis. Pasak L.Kasčiūno, kontrolierius turėtų nedidelį biurą, kuriame dirbtų trys keturi specialistai.

Skundas europiniame teisme

Kuriant žvalgybos kontrolieriaus institucijos koncepciją diskutuota, ar jo kompetencijai turėtų būti priskirta ir kriminalinė žvalgyba. Nutarta, kad ne. "Žvalgybos kontrolieriaus – kiti subjektai ir kiti tikslai. Žvalgybos, kontržvalgybos, užsienio žvalgų Lietuvoje neutralizavimo stebėsena buvo palikta tik vidinei kontrolei, šiek tiek NSGK. O kriminalinė žvalgyba jau turi seniai sukurtą kontrolės sistemą", – aiškina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Jis vardija: Seime yra speciali nuolatinė Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, šiuose procesuose gana daug teisių suteikta Generalinei prokuratūrai ir svarstoma jų suteikti dar daugiau, piliečiai turi galimybę kreiptis į teismą. Tačiau, pripažįsta S.Šedbaras, yra tam tikrų problemų, ir per Seimo pavasario sesiją tikimasi dar padidinti žmonių galimybes ginti savo teises.

Politikas tikina, kad kartais visuomenės įsivaizduojamas sekimo mastas – nerealus. Mūsų valstybė neturi nei tokių pinigų, nei tokių žmogiškųjų pajėgumų, o klausytis pokalbių – labai brangus malonumas. Tačiau jei, pavyzdžiui, bandoma atskleisti tarptautinį narkotikų ar pinigų plovimo tinklą, be pokalbių pasiklausymų niekaip to nepadarysi, ir tai trunka kartais kelerius metus.

"Tačiau kartais būna, kad labai skambiai su antrankiais suimami kokie merai, o po kelerių metų įtarimai subliūkšta, kaip iš baliono išeina oras. Čia ir kyla tam tikrų klausimų: kartais gal yra pagrindo sekti, bet, jei norime pasitikėjimo valdžia ir valstybe, turime su savo žmonėmis elgtis pagarbiai", – pabrėžia S.Šedbaras.

Arba, kai kokia kandidatūra siūloma į ministrus ar viceministrus, paaiškėja, kad žmogus buvo stebimas, ir net jei nieko blogo apie jį nerado, prasideda pažymų nešiojimas, įtarinėjimai. "Buvo ar nebuvo kažkas blogai, bet žmogui karjera sugadinta. O gal nieko nebuvo, tik kažkas nenorėjo konkurento. Be abejo, čia netvarka, todėl ieškosime būdų, kaip ją sureguliuoti", – žada S.Šedbaras.

Seimo tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai yra parengę ar rengia Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų, bet skubiausios – susijusios su EŽTT planuojamu svarstyti Lietuvos advokatūros skundu. S.Šedbaro teigimu, jos gali būti priimtos per šią Seimo pavasario sesiją.

Stasys Šedbaras (V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

Lietuvoje teisybės nerado

Kaip dažnai būna, Lietuvos įstatymų leidėjai susizgrimba taisyti įstatymus tik prispausti tarptautinių institucijų. Šių metų pradžioje paskelbta, kad EŽTT priėmė Lietuvos advokatūros skundą dėl Lietuvoje neužtikrinamos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą. Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo 2019 m., kai prokuratūra, STT ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl galimo advokatų slapto sekimo ar pasiklausymo, motyvuodama, kad kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais. Advokatų įsitikinimu, tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Pagal dabartinį Lietuvos teisinį reguliavimą, Lietuvos gyventojas negali apskųsti slapto sekimo veiksmų ir nuo jų gintis, nes apskritai nėra galimybių sužinoti, kad konkretaus asmens atžvilgiu buvo vykdomas slaptas sekimas, kiek jis vyko, kokiu pagrindu tokie veiksmai vyko, kas padaryta su surinktais duomenimis, kam jie panaudoti, kur saugomi ar sunaikinti", – sako Advokatūros pirmininkas I.Vėgėlė. Pasak jo, vienintelė išimtis – jei prieš sektą asmenį pradedamas baudžiamasis persekiojimas – jam pareiškiami įtarimai, tuomet jis gali gauti tam tikrą informaciją.

Kartais gal yra pagrindo sekti, bet, jei norime visuomenės pasitikėjimo valdžia ir valstybe, turime su savo žmonėmis elgtis pagarbiai.

O jei asmuo nieko nusikalstamo nepadarė, apie savęs sekimą nesužinos niekada. "Kitaip tariant, teisinis reguliavimas sukurtas taip, kad žmogaus teisės galėtų būti pažeidžiamos neribotai, o teismo vykdomas sankcionavimas vyksta formaliai, netaikoma jokia reali kontrolė, žmogus negali sužinoti apie galimą jo teisių suvaržymą ir gintis nuo tokių veiksmų pagrįstumo", – pabrėžia Advokatūros pirmininkas.

Pasak jo, piliečiai pagalbos neranda ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinėje komisijoje. Nors jos funkcijose numatomi ir individualių pažeidimų tyrimai, tačiau juos Komisija tiria labai retai.

I.Vėgėlė atkreipia dėmesį, kad teismai net neveda išsamios statistikos apie pareigūnų pateiktus prašymus slapta sekti asmenis. Pagal pateiktą Nacionalinę teismų administracijos statistiką, per trejus metus – nuo 2017 iki 2019 m. teismai patenkino net 99,62 proc. STT gautų prašymų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų sankcionavimo! "Susidaro įspūdis, kad teisėjai linkę besąlygiškai tenkinti STT prašymus slapta sekti asmenis be kritiško tokių veiksmų pradėjimo pagrindo įvertinimo ir analizės. Tai rodo, kad nėra jokios realios kriminalinės žvalgybos subjektų teisminės kontrolės, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindų analizės", – konstatuoja I.Vėgėlė.

Jei teisybės nacionaliniuose teismuose nepavyko rasti net Advokatūrai, tai kur jau eiliniam piliečiui. Lietuvos advokatūros kreipimasis į EŽTT, tikėkimės, padės spręsti problemą, kai valstybės paslaptimis dangstomi žmogaus teisių pažeidimai.