Vilniuje vakar apsilankęs naujasis Europos Parlamento (EP) pirmininkas, buvęs Lenkijos premjeras Jerzy Buzekas įsitikinęs, kad Lietuvos valdžia pamažu išspręs lenkų tautinės mažumos keliamas problemas.
EP vadovas taip pat pareiškė tikįs, kad Lietuva pataisys ES labai prieštaringai įvertintą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. J.Buzekas vakar susitiko su šalies vadovais ir atsakė į žurnalistų klausimus.
– Ar Lietuva pajėgi įveikti krizės iššūkius? Ar Europa, reikalui esant, pasirengusi padėti Lietuvai?
– Mano ir Europos Parlamento nuomone, Lietuva yra pasirengusi įveikti krizę.
Mes visi žinome, ir aš asmeniškai žinau, kaip tai yra labai sunku. Bet sutelkus valią galima išspręsti visas problemas.
Į Lietuvą atvykau su reikšmingu ES lygio solidarumo signalu. Turime bendras šaknis, istoriją ir ateitį. Gerai žinome, kad kai kurioms šalims dabar nelengva. Mes pasirengę padėti joms ES lygiu.
– Lenkijoje išrinkti europarlamentarai pasiskundė jums dėl neva Lietuvoje diskriminuojamos lenkų tautinės mažumos. Ką jiems atsakysite?
– Su tautinėmis mažumomis susiję klausimai yra labai specifiniai ir jautrūs visoje ES.
Man svarbiausia yra Lietuvos pozicija šiuo klausimu, nes tai svarbu visoms mažumoms. Kaip visoje ES, taip ir Lietuvoje – jeigu yra kokių nors problemų, jos liečia visas mažumas.
Esu tikras, kad sprendimus dėl keliamų klausimų reikia priimti žingsnis po žingsnio. Prezidentė Dalia Grybauskaitė man yra sakiusi, kad pasirengusi tas problemas spręsti, apie jas kalbėtis.
Svarbiausia, kad Lietuvos valdžia pasiruošusi bendrauti su tautinėmis mažumomis, identifikuoti problemas ir jas spręsti.
– Ar iš Lietuvos vadovų išgirdote, kaip bus taisomas Europoje homofobišku pavadintas nepilnamečių apsaugos įstatymas, dėl kurio EP netgi priėmė rezoliuciją, ragindamas jį keisti?
– Tai ne pirmas kartas ES ar EP istorijoje, kai turi būti patobulinta, pakeista ar pataisyta dalis nacionalinės teisės aktų. Taigi čia nėra nieko išskirtinio.
Reikalingi tik keli šio įstatymo pakeitimai. Su tuo sutinka ir Lietuvos Prezidentė, ji yra sudariusi specialią darbo grupę, rengiančią atitinkamus pasiūlymus. Artimiausiu metu tos pataisos turėtų būti parengtos ir pateiktos Seimui priimti.
EP priimtoje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į šio įstatymo ydas ir išreikštas tikėjimas, kad naujos pataisos leis įstatymą laikyti atitinkančiu žmogaus teises.
Jei tai bus pataisyta per kelis kitus mėnesius, esu tikras, kad tai bus pamiršta.
– Ar pritariate idėjai sušvelninti Mastrichto kriterijus, kad euro dar neturinčios ES šalys galėtų jį kuo greičiau įsivesti?
– Manau, kad su euru būtų daug lengviau atsigauti ir pradėti išėjimo iš krizės programą. Bet tai ES lygio sprendimas. Pamatysime, koks bus sprendimas. Nenorėčiau spėlioti.
– Ko tikitės iš referendumo Airijoje dėl Lisabonos sutarties?
– Prieš dvi savaites lankiausi Airijoje. Esu nusiteikęs optimistiškai dėl referendumo baigties.
Lisabonos sutartis labai reikalinga ES, nes jai reikalinga institucinė reforma. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus daug lengviau reaguoti į piliečių lūkesčius, suvaldyti ekonominę krizę, augantį nedarbą.
Mes norime būti gerai, o ne blogai organizuoti. Mes norime būti arčiau savo piliečių. Lisabonos sutartis tai leis padaryti.
Bet esu tikras, kad ir Lisabonos sutarties nebuvimas nesukeltų ES egzistencinės krizės. Tebeturime Nicos sutartį, galima ir turint ją dirbti, nors galbūt ne taip gerai ir greitai pavyktų organizuoti bendrą ES darbą.
Vis dėlto tikiu, kad Lisabonos sutartis įsigalios. Neabejoju, kad ją pasirašys ir tų šalių prezidentai, kurie dar to nepadarė (Lenkijos ir Čekijos – red. past.). Atsakomybė už visos Europos ateitį bus didesnė ir stipresnė nei asmeninės vienos ar kitos šalies vadovo abejonės.
– Kaip vertinate Rusijos ir Vokietijos planus Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį "Nord Stream"?
– Projektas buvo pradėtas politiniu pagrindu, nes jis du tris kartus brangesnis nei koks nors kitas alternatyvus sprendimas. Šiuo požiūriu tai politiškai neteisingas sprendimas, o kai kurios valstybės narės baiminasi šios jungties padarinių.
Taip pat žinome, kad dujotiekis smarkiai paveiks aplinkos sistemą Baltijos jūroje. Taigi šiuo požiūriu tai labai pavojingas sprendimas.
Nuramino piketuotojus
Į prezidentūrą atvykusio Jerzy Buzeko vakar laukė lenkų tautinės mažumos piketuotojai. Po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite EP vadovas priėjo prie negausiai piketuojančių lenkų.
Iš viso aštuoni piketo dalyviai laikė išskleistus didelius plakatus lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, raginančius sustabdyti tautinių mažumų diskriminaciją.
Pikete dalyvavęs Lietuvos lenkų sąjungos atstovas, Vilniaus rajono tarybos narys Tadeušas Andžejevskis tvirtino, kad pagrindiniai akcijos rengėjų reikalavimai – leisti Vilniaus krašte šalia valstybinės lietuvių kalbos viešajame gyvenime vartoti lenkų kalbą, sumažinti klases tautinių mažumų vidurinėse mokyklose, išspręsti lenkiškų pavardžių rašymo originalo kalba klausimą.
"Dabar jau esu ne Lenkijos atstovas, bet visos Europos. Atvykau iš Briuselio", – atkreipė J.Buzekas akcijos dalyvių dėmesį. EP pirmininkas paragino vietos lenkus niekada nepamiršti, kad gyvena laisvoje ir demokratinėje ES narėje. "Lietuva yra laisva, kaip ir Lenkija, Latvija, Estija ar kitos Europos šalys. Todėl reikia gerbti laisvos šalies įstatymus ir taisykles", – pabrėžė jis. "Niekada nebūna visiškos laimės. Rojų turėsime po mirties", – pridūrė J.Buzekas.
EP vadovas įtikinėjo piketuotojus, kad jų keliamos problemos bus sprendžiamos žingsnis po žingsnio: "Negali ir neturi būti jokių drastiškų sprendimų. Problemų, žinoma, yra, jos nepamirštos, bet bus sprendžiamos pamažu ir apgalvotai. Tai man pažadėjo ir Prezidentė."
EP pirmininkas kvietė akcijos dalyvius neaštrinti situacijos ir palaukti Lietuvos valdžios sprendimų. Pasak jo, jau netrukus turėtų būti išspręstas lenkiškų pavardžių rašybos klausimas. Po pokalbio su J.Buzeku piketuotojai susivyniojo savo plakatus ir išsiskirstė.
D.Grybauskaitė po susitikimo su EP pirmininku patvirtino, kad ji pasirengusi imtis spręsti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemas. Tačiau ji nesutiko su tuo, kad lenkai Lietuvoje yra diskriminuojami ar kaip nors paminamos jų teisės. "Spręstinų klausimų yra, bet nesutinku, kad yra teisių pažeidimų. Jų nėra užfiksavusios nei Lietuvos, nei tarptautinės organizacijos", – pabrėžė valstybės vadovė.
Naujausi komentarai