JAV ambasados atstovas ragina pašalinti J. Krikštaponio bareljefą Ukmergėje

Šį raginimą laikinasis reikalų patikėtinis Tamiras Waseris (Tamiras Vaseris) išsakė ketvirtadienį masinėje žydų žudynių vietoje Paneriuose, minint 80-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines.

„Svarbu užtikrinti greitą komisijos sprendimų įgyvendinimą, labiausiai atkreiptinas dėmesys – pašalinti žinomo žudiko Juozo Krikštaponio vardą ir atvaizdą nuo memorialo Ukmergėje“,  – susirinkusiems kalbėjo T. Vaseris.

Birželį vadinamoji desovietizacijos komisija Ukmergės rajone esantį paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus. Sprendimą dėl paminklo likimo turėjo priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, tačiau jis nusprendė pirmiausia kreiptis į generalinę prokuratūrą, siekiant panaikinti partizano kario savanorio statusą.

Dėl šio sprendimo centras sulaukė kritikos, o galiausiai rugpjūčio viduryje pasiūlė Ukmergės savivaldybei palikti memorialinį akmenį, tačiau nuo jo pašalinti partizano bareljefą ir įrašus, užkabinti atminimo lentą nurodant, kad memorialas skirtas visiems žuvusiems Vyties apygardos partizanams. Savivaldybė sprendimo dar nepriėmė. Ji tą turi padaryti iki lapkričio vidurio.

JAV ambasados atstovas savo kalboje taip pat priminė, kad 1941-aisiais Paneriuose nužudyta apie 40 tūkst. žydų, o absoliuti dauguma likusiųjų Vilniaus geto gyventojų nužudyti 1943-iaisiais, naciams likviduojant getą.

„Ir šiame kontekste, deja, kai kurie lietuviai savanoriškai dalyvavo Holokauste“, – tvirtino jis.

T. Vaseris sveikino prieš kelerius metus priimtą sprendimą nukelti atminimo lentą  karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuo Vilniaus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, išreikšdamas viltį, kad ji „nebus grąžinta, kai bus užbaigta renovacija“.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš keliasdešimties prieš karą buvusių sinagogų Vilniuje teliko viena, o tai yra „iškalbingiausia realybė“, kalbant apie Holokausto mastą šalyje.

JAV ambasados atstovas taip pat sveikino pernai Lietuvos priimtą sprendimą numatant 37 mln. eurų kompensacijų žydams už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą, politiku žingsnius sukuriant vadinamąją desovietizacijos komisiją, sprendžiančią ir dėl atminimo ženklų nacių ir sovietų režimams tarnavusiems asmenims pašalinimo.