Šioje užduotyje abiturientų paprašyta parašyti laišką mokyklai Rusijoje, pasiūlant jai tapti projekto dalyve ir išreikšti viltį, kad pavyks bendradarbiauti.
Ministrės neįtikino argumentai, kad užduotis buvo paruošta dar iki tol, kol Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
„Tyrimą mes pradėjome – tai tik kelių dienų įvykis. Tad rezultatų dar neturime. Bet viena yra aišku, kad tai tikrai nėra pasiteisinimas, kad užduotys buvo parengtos prieš karo laikotarpį. Manau, kad perspausdinti užduotis buvo galima. Visiškai nepateisinu šios situacijos ir, kad taip galėjo atsitikti man yra labai apmaudu ir gėda“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė J. Šiugždinienė.
„Todėl tyrimas yra labai rimtas. Mes neturėtume net leisti tokios minties, kad mūsų egzaminuose gali rastis tokios užduotis. Aš nuoširdžiai neįsivaizduoju, kaip tai galėjo atsitikti. Egzaminai yra rimtas dalykas, vaikai žengia kitą žingsnį į savo gyvenimą ir užduotys turi būti labai aiškios ir kontekstas turi būti labai aiškiai įvertintas. Man tiesiog keista, kad išsilavinę žmonės, ekspertai galėjo palikti tokią užduotį“, – nusivylimo neslėpė ministrė.
Man tiesiog keista, kad išsilavinę žmonės, ekspertai galėjo palikti tokią užduotį.
„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį“, – išplatintame pranešime sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, sutikdama, kad atsižvelgiant į pasikeitusį tarptautinį politinį kontekstą užduotis turėjo būti peržiūrėta ir pakeista.
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 asmenys.
