J. Olekas: Rusijos karinėje doktrinoje painiojamos priežastys ir pasekmės

NATO grėsmę naujoje karinėje doktrinoje pabrėžianti Rusija bando pateisinti savo pačios agresiją, painiodama priežastis ir pasekmes, pirmadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Prezidento Vladimiro Putino penktadienį pasirašytą dokumentą J.Olekas įvertino kaip 2010 metų dokumento atnaujinimą, kuriuo „prisitaikoma prie šiandieninių Rusijos veiksmų ir demokratinių valstybių atsako“ ir kuriuo Maskva „bando pateikti, kad Rusija turi alternatyvias vertybes Vakarų pasauliui“.

Doktrinoje pagrindine karine grėsme Rusijai įvardijamas „Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) jėgos potencialo stiprinimas ir globalių funkcijų, realizuojamų pažeidžiant tarptautinės teisės normas, priskyrimas (Aljansui); NATO narių karinės infrastruktūros priartinimas prie Rusijos Federacijos sienų, taip pat ir plečiant bloką“.

Dokumente pabrėžiama, kad užsienio karinių pajėgų dislokavimas Rusijos kaimyninių šalių teritorijose gali būti naudojamas „politiniam ir kariniam spaudimui“.

Lietuvos ministro teigimu, Rusija šiuo atveju NATO papildomas saugumo priemones Rytų Europoje bando nurodyti kaip priežastį, nors iš tiesų viskas yra atvirkščiai.

„Tai yra vežimo statymas prieš arklį. Kada NATO nesiėmė šių veiksmų, jie militarizavo Rusijos vakarinį pakraštį, Karaliaučiaus sritį, aneksavo gretimas valstybes. Tuo tarpu šiuo metu, kada gynybos ir atgrasymo tikslais dislokuojami NATO pajėgumai, jie bando sakyti, kad tai yra priežastis, kodėl jie tai darė prieš aštuonerius metus Gruzijoje ar prieš metus Ukrainoje. Tai yra visiškas priežasties ir pasekmės supainiojimas“, - BNS sakė ministras.

Komentuodamas Rusijos doktriną, J.Olekas taip pat atkreipė dėmesį į „vidaus grėsmių išryškinimą, turbūt bijant, kad savo tautos ir piliečių reakcija gali būti nukreipta prieš dabartinę valdžią“.

Naujoje doktrinoje pirmąkart pasakyta, kad Rusija gali panaudoti preciziškai nutaikomus ginklus „kaip dalį atgrasymo priemonių“. Dokumente nenurodoma, kada ir kaip Maskva galėtų panaudoti tokius ginklus.

„Tai bandymas parodyti, kad gali būti atakuojama ne įprastine konvencine prasme, o pasirenkant tam tikrus svarbiausius objektus ir taip pateisinant savo veiksmus. Mes visiems tokiems veiksmams ruošiamės, jei reikėtų apginti savo teritoriją“, - sakė J.Olekas.

Ministro teigimu, NATO detaliai išnagrinės dokumentą ir tuomet nuspręs, ar reaguojant į jį reikia imtis papildomų saugumo priemonių.

„Mes turime išsinagrinėti ją dar atidžiau. 2010 metų doktrina buvo tiksliai ir atidžiai nagrinėjama, o mūsų veiksmai buvo (daromi) turint omeny tai, kas buvo pasakyta naujoje doktrinoje. Čia yra modifikacija, patikslinimas, labiau atsižvelgiant į pačios Rusijos veiksmus. Be abejo, išnagrinėsime ir pasakysime, ar reikia papildomų priemonių, ar visa tai buvo žinoma iš žvalgybinės informacijos, Rusijos veiksmų stebėjimo, ir ar NATO viršūnių susitikimo sprendimai ir kiekvienos valstybės atskirai veiksmai yra pakankami, turint omenyje naujai patikslintą Rusijos doktriną“, - kalbėjo J.Olekas.

Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, NATO šiemet sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po kuopą karių į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.