„Antra priemonė, kuri yra irgi identifikuota tiek regione, tiek ir pokalbio su premjeru, tai yra kabeliavimo programa. Šiuo metu yra vykdoma šita programa. Šiais metais galbūt turėsime maždaug 600 jau kilometrų kabeliuotų linijų. Tačiau tempas yra nepakankamas ir dabartinė programa yra numatyta iki 2028 metų 2 tūkst. kilometrų sukabeliuoti, ir tam finansai yra paskirti“, – antradienį po prezidento susitikimo su premjeru sakė Ramūnas Dilba.
Jis pabrėžė, kad nutiesus 5 tūkst. kilometrų elektros kabelių tokios audros padarinius būtų galima pašalinti per tris dienas.
R. Dilba sako, kad prezidentas iš regionų atstovų taip pat išgirdo, jog nespėjant laiku atkurti elektros tiekimo gyventojams ir savivaldybėms reikia turėti daugiau elektros generatorių.
„Pirmiausia, ko reikia nukentėjusiems regionams, tai didesnio generatorių skaičiaus. Nespėjant laiku užtikrinti elektros tiekimo greičiausia priemonė yra padidinti generatorių skaičių, taip užtikrinant elektros tiekimą bent lokaliai“, – sakė R. Dilba.
Prezidento patarėjo teigimu, apsirūpinti generatoriais turėtų ne tik patys gyventojai, bet ir savivaldybės. Anot jo, socialiai remtiniems žmonėms jie galėtų būti kompensuojami.
Pasak R. Dilbos, būtina įvertinti, ar daugiau elektros generatorių turėtų įsigyti ir ESO: „ESO taip pat turi ir generatorių pajėgumus, kuriuos dalina per savivaldybes ir seniūnus. Pagal seniūnų užklausas beveik visi generatoriai yra išdalinti, todėl irgi viena iš pamokų – įsivertinti papildomą generatorių įsigijimą ir išdalinti toms seniūnijoms, kuriose atstatymas numatomas vėliausiai.“
Pasak R. Dilbos, taip pat būtina didinti ESO, jos rangovų bei tarnybų pajėgumus, nes nepaisant to, kad situacija gerėja, audros padariniai turi būti šalinami sparčiau.
„Jokių taupymų šioje vietoje negalėtų būti, reikia maksimaliai pasitelkti visus rangovus, tarnybas, specialistus, kurie turi kvalifikaciją dirbti atstatant elektros energiją“, – teigė patarėjas.
R. Dilbos teigimu, Prezidentūros netenkina tempas, per kurį gyventojams ir verslui atstatomas elektros tiekimas: „Ar (elektros – BNS) atstatymo tempas mus tenkina? Tikrai ne.“
„Keliamas tikslas, kad galėtume tokio tipo audrų padarinius pilnai pašalinti per 72 valandas. Visa tai, kas nėra dar pašalinta nuo dabar, tai yra pamokos, kurias reikia išmokti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, energetikos ministras Lukas Savickas pirmadienį teigė, jog reikia spartinti vadinamąjį kabeliavimą ir vietoje dabar numatytos 2 tūkst. kilometrų programos nutiesti 6 tūkst. kilometrų kabelių.
ESO vadovas Renaldas Radvila teigė, jog nutiesus 6 tūkst. kilometrų kabelių elektros sutrikimų galėtų išvengti apie 280 tūkst. vartotojų.
ESO duomenimis, 39 proc. viso bendrovės 135 tūkst. km elektros tinklo jau yra po žeme. Pernai ESO miškingose teritorijose paklojo 368 km kabelių.
BNS rašė, kad Vyriausybė pernai pavasarį priėmė sprendimą 2025–2028 metais 2 tūkst. kilometrų 10 kilovoltų (kV) linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais.
Tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas metų pradžioje teigė, kad šiemet kabelių planuojama nutiesti beveik du kartus daugiau nei pernai – 700 kilometrų.
EK parama
Lietuvai patyrus daug nuostolių dėl savaitgalį siautusios stichijos, būtina pasinaudoti Europos Komisijos (EK) teikiama parama šalims narėms, sako prezidento patarėjas R. Dilba.
„Šiuo metu vertinama audros padaryta žala, ir taip, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, kurios nukenčia nuo klimato kaitos padarinių – kaip žinome, ir šią vasarą Pietų Europoje buvo daug gaisrų, buvo sausrų – yra mechanizmas, kur galima dėl tokių gamtos stichijų kreiptis į Europos Komisiją. Ir ta priemone būtina pasinaudoti“, – sakė patarėjas.
„Tikrai logiška išnaudoti visas galimybes, panaudoti EK lėšas, kurios skiriamos tokių stichijų padariniams šalinti“, – tvirtino jis.
Anot R. Dilbos, taip pat ES turi tikslinę paramą nukentėjusioms asmenų grupėms, pavyzdžiui, žemdirbiams. Jo teigimu, reikėtų pasinaudoti visais mechanizmais.
Patarėjas atkreipė dėmesį, kad kol kas audros padarytos žalos mastas tiksliai nežinomas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia – atkurti elektros, vandens, ryšio tiekimą.
„Na, o toliau žiūrėti jau kompensavimo mechanizmus, ar tai būtų valstybės lėšos, įmonės lėšos, ar tai būtų Europos Komisijos lėšos“, – tvirtino patarėjas.
BNS rašė, kad stiprią audrą savaitgalį išgyvenusi Latvija jau pranešė svarstanti kreiptis į EK dėl finansinės pagalbos praėjusio savaitgalio audros nuostoliams padengti. Išmaniosios administracijos ir regioninės plėtros ministras Edgaras Tavaras teigė, kad Latvijai gali neužtekti savo lėšų audros padariniams pašalinti.
Šeštadienį Lietuvą ir Latviją užklupo viena stipriausių pastarųjų dešimtmečių vasaros audrų, vietomis vėjo greitis viršijo 30 metrų per sekundę, iškrito lietaus mėnesio norma. Be elektros buvo likę per 250 tūkst. vartotojų kiekvienoje šalyje.
Mobilaus ryšio bokštai turi turėti generatorius, baterijų nepakanka
Dėl savaitgalį praūžusios audros maždaug 50 tūkst. gyventojų netekus mobiliojo ar interneto ryšio, prezidento patarėjas pabrėžė, kad telekomunikacijų bendrovių turimi mobilaus ryšio bokštai turėtų turėti elektros generatorius – tai leistų ilgesniam laikui užtikrinti jų veiklą.
„Taip pat regionuose buvo susidurta su ryšio problemomis – telekomunikacijų bokštai neveikė ir apie 50 tūkst. vartotojų neturėjo ryšio. (...) Labai svarbu užtikrinti, kad bokštai veiktų ne tiktai kelias valandas, kurias užtikrina dabar baterijos prie kiekvieno bokšto, bet ir generatoriai, kurie leistų užtikrinti ilgesnį energijos tiekimą nesant pastoviai elektros energijai“, – sakė R. Dilba.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pirmadienį teigė, kad dėl sutrikusio privačių telekomunikacijų bendrovių ryšio stočių darbo laikinai neveikė skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ antrinio oro stebėjimo sistema.
R. Dilba pabrėžė, kad ryšį „Oro navigacijai“ galėtų suteikti valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC, Telecentras) arba būtų galima remtis privačiais operatoriais, tačiau nutrūkus ryšiui privačioms įmonėms būtų skiriamos baudos.
„Yra du scenarijai: vienas – arba pereiti prie LRTC valdomos infrastruktūros ir kliautis tik valstybės valdomos įmonės pajėgumais, arba užsitikrinti privačių operatorių paslaugas sutartiniu pagrindu taip, kad veiktų elektros tiekimas 24/7 režimu (nepertraukiamai – BNS). Tokiu atveju, jeigu būtų kažkokių trikdžių, būtų numatytos baudos tam pačiam privačiam operatoriui“, – aiškino patarėjas.
Kaip rašė BNS, J. Taminskas pirmadienį taip pat teigė, jog „Oro navigacija“ galėtų dalį prietaisų, įrengtų ant privačių operatorių bokštų, perkelti ant Telecentro bokšto.
Savo ruožtu „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius BNS teigia, jog šiuo metu vertinami galimo oro stebėjimo įrangos perkėlimo į Telecentro infrastruktūrą techniniai reikalavimai.
„Vyksta konsultacijos su mobiliojo ryšio operatoriais, su kuriais yra sudarytos sutartys. Galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus visus techninius ir saugos aspektus, todėl apie galimą projekto apimtį ar įgyvendinimo terminus kol kas kalbėti yra per anksti“, – komentare BNS antradienį sakė S. Batavičius.
Tuo metu Telecentras BNS teigė iš esmės esantis pasirengęs teikti būtinas paslaugas „Oro navigacijai“ – jos dėl rezervinio maitinimo, dubliuoto duomenų perdavimo ir saugos sistemų užtikrintų aukštą atsparumo krizėms lygį.
„Komercinį pasiūlymą prieš keletą metų „Oro navigacijai“ esame teikę ir šiuo metu tebesame atviri jo atnaujinimui bei dialogui su kolegomis“, – komentare BNS antradienį teigė bendrovė.
J. Taminskas pirmadienį pareiškė, jog „visu gražumu“ po audros atsiskleidė telekomunikacijų problematika.
Ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas BNS teigė, kad „Oro navigacijos“ veikla po audros nebuvo sutrikusi, nes pagrindinė sistema veikė. Pasak jo, nurimus audrai pastebėta tik antrinės sistemos sutrikimų.
Savo ruožtu S. Batavičius pirmadienį teigė, kad dėl sutrikdyto telekomunikacijų ryšio laikinai buvo paveikta plačios aprėpties daugiajutiklinė oro eismo stebėjimo sistema, tačiau skrydžių saugai šis sutrikimas įtakos neturėjo.
Savaitgalį praūžusiai audrai visoje Lietuvoje apgadinus itin daug elektros tinklų ir be elektros likus daliai mobiliojo ryšio stočių, telekomunikacijų bendrovės antradienį praneša apie gerėjančią situaciją.
Naujausi komentarai