Įtėviais ar globėjais galės tapti dar pusantro šimto asmenų

Be tėvų globos likusius vaikus pasiryžę įvaikinti ar globoti  asmenys (šeimos) yra rengiami pagal Tarnybos patvirtintą Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK). Baigus mokymus, yra vertinamas asmenų (šeimų) pasirengimas ir motyvacija.

„Teigiamos išvados ir palyginti nedidelis skaičius neigiamų išvadų liudija, kad asmenys (šeimos) atsakingai žiūri į šią svarbią įvaikinimo ir globos (rūpybos) misiją, rimtai jai rengiasi, yra motyvuoti, atitinka visus nustatytus reikalavimus. Labai svarbu, kad šiam atsakingam žingsniui būtų pasirengęs ne tik asmuo, pageidaujantis įvaikinti ar globoti  vaiką, bet ir visa jo šeima. Šeimos pasirengimas taip pat yra atidžiai vertinamas“, – sako tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Specialistė pabrėžė, kad visi be tėvų globos likę vaikai labai laukia šeimos, nori būti priglausti, apkabinti, mylimi ir jaustis saugūs. Todėl labai reikia tinkamai pasirengusių, geros širdies, motyvuotų žmonių, kurie pasiryžtų svarbiam gyvenimo žingsniui – suteikti vaikams šeimos šilumą ir saugumą.

Labai svarbu, kad šiam atsakingam žingsniui būtų pasirengęs ne tik asmuo, pageidaujantis įvaikinti ar globoti  vaiką, bet ir visa jo šeima.

Iš viso pirmą šių metų ketvirtį Tarnybos atestuoti asmenys parengė 156-as teigiamas išvadas. Iš jų 54- oms šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti) vaiką, 21-am asmeniui, norinčiam tapti budinčiu globotoju, 58-iems artimiesiems giminaičiams, 22-šeimoms, norinčioms įvaikinti vaiką, 1– am šeimynos steigėjui (dalyviui). 

Lietuvoje veikiantys 66 Globos centrai pagal GIMK programą visoje šalyje organizuoja mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų steigėjams/ dalyviams ir įtėviams. Šiuos mokymus veda tik Tarnybos atestuoti asmenys, jie taip pat vertina kaip asmenys (šeimos) yra pasirengę  į savo šeimą priimti be tėvų globos likusius vaikus.

Asmenų ir šeimų pasirengimas ir motyvacija  įvaikinimui ar vaiko globai (rūpybai) vertinama pagal GIMK programos nustatytus penkis gebėjimus: saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas, vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius bei bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.

2017–2019 metais VVTAĮT atestuoti asmenys iš viso Lietuvoje parengė 2017 teigiamų išvadų šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu ar steigėju ( 2017 m. teigiamų išvadų buvo 660, 2018 m. – 665, 2019 m. – 692).

Parengtų teigiamų išvadų skaičius asmenims, siekiantiems tapti budinčiais globotojais 2019 m. išaugo 12 proc. palyginti su 2018 metais.

Pastebima tendencija, kad mažėja neigiamų išvadų. 2019 metais neigiamų išvadų buvo 26 proc. mažiau nei 2017 m. (2017 m. buvo pateiktos 56 neigiamos išvados, 2018 m. 36, 2019 m. – 39-ios neigiamos išvados).

Pasak A. Marčiukaitienės, neigiamą vertinimą gavusiems asmenims ir šeimoms pateikiamos rekomendacijos, ką jie turėtų keisti ar tobulinti, kokių specialistų pagalba jiems būtų reikalinga, kad išnyktų priežastys, dėl kurių buvo parengta neigiama išvada.

Tarnybos duomenimis, šiemet buvo įvaikinti 23 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių arba užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 368 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (73 proc.) – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų), o vaikai iki 3 m. amžiaus sudaro vos 3 proc.

Šiuo metu Lietuvoje globojami (rūpinami) 7176 be tėvų globos likę vaikai, iš jų: 1801 – globos institucijoje (iš jų 553 vaikai bendruomeniniuose vaikų globos namuose); 4768 – šeimoje; 351 – šeimynoje; 256 – globos centre.