Kaune vis dar buksuojanti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro rekonstrukcija, Vilniuje jau beveik miražu tapęs Nacionalinio stadiono projektas, Druskininkuose – dešimtmetį laukiamas Sportininkų rengimo centras. Tokia, nepaisant nemenkų postūmių, kol kas yra šalies sporto realybė.
Tačiau pastaruoju metu vyksta nemenkos permainos. Šalies vyriausybei peržiūrėjus Valstybės investicijų programą (VIP), iš kurios didele dalimi finansuojami ir sporto objektai, laukiama proveržio baigiant įstrigusias statybas.
Šias aktualijas aptarėme su Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi.
– Neseniai Lietuvoje šurmuliavo Pasaulio lietuvių žaidynės ir Tarptautinės vaikų žaidynės. Kaip pavyko šie renginiai, kuriuose apsilankė tūkstančiai svečių iš viso pasaulio?
– Galiu daugiau kalbėti apie Pasaulio lietuvių žaidynes, nes mes daugiau prie jų prisidėjome. Vaikų žaidynės gulė daugiausia ant Kauno miesto savivaldybės pečių, mūsų vaidmuo buvo labiau reprezentacinis. Manau, kad viskas įvyko be priekaištų. Pasaulio lietuvių žaidynės, kaip ir dera jubiliejiniam renginiui, buvo rekordinės dalyvių skaičiumi. Jose pasirodė beveik 4 tūkst. sportininkų iš 27-ių valstybių. Akivaizdu, kad žaidynės išaugo į rimtą renginį. Jo rezultatus neseniai apibendrinome darbo grupėje. Džiugina tai, kad yra ne vienas miestas, norintis rengti šias varžybas, o esant konkurencijai visi labiau pasitempia. Manau, kad Druskininkai, kur vyks kitos žaidynės, per ketverius metus bus tinkamai pasirengę. Juolab kad kitąmet bus baigtas statyti naujas Sportininkų rengimo centras, kurį sudarys stadionas, sporto ir dvikovinių šakų salės, baseinas. Žinant, kad Druskininkai turi ir kalnų slidinėjimo trasą, ir golfo bei teniso aikštynus, manau, kad XI pasaulio lietuvių žaidynės bus labiau koncentruotos ir patogesnės svečiams.
– Pasaulio lietuvių žaidynės buvo svarbios ne vien sportine, bet ir mūsų šalies įvaizdžio prasme. Ar neteko raudonuoti dėl sporto objektų, kuriuose priėmėme svečius?
– Atgarsių, kad kas nors būtų nepatenkintas dėl sporto infrastruktūros, neteko girdėti. Tačiau visada norima, kad varžybos vyktų kuo aukštesnio lygio arenose.
– Sporto objektų padėtis tiesiogiai priklauso nuo finansavimo. Kiek, iš kokių šaltinių gaunama lėšų sporto objektams?
– Kol kas pagrindinis šaltinis yra Valstybės investicijų programa (VIP). Per kelis pastaruosius metus finansavimas pasikeitė į gerą pusę, nes padidėjo ir savivaldybių indėlis. Tai teisinga, nes savivaldybė turi būti taip pat atsakinga už jos ribose vykstančių objektų statybas ir tolimesnę veiklą.
– Peržvelgus šio dešimtmečio duomenis matyti, kad iš VIP finansuojamų objektų skaičius labai skiriasi. Palyginimui: 2013-aisiais buvo vos 13 objektų, o 2016-aisiais – net 37. Kaip paaiškinti tokį skirtumą?
– Viena vertus, jūsų minimais metais labai skyrėsi ir skiriamų lėšų dydis. 2016-aisiais, lyginant su 2013-aisiais, VIP parama buvo gerokai išaugusi. Didesnė problematika buvo valdymo prasme. Reikėjo labiau koncentruoti lėšas konkrečių objektų statyboms, kad jie būtų kuo greičiau užbaigti ir atiduoti naudoti. Juolab kad, esant dabartinėms technologinėms galimybėms, bet kokį objektą galima pastatyti maždaug per metus. Daugiau užtrunka tik procedūros: pirkimas, techninių projektų derinimas ir pan. Bet kuriuo atveju dveji metai yra maksimumas, per kurį turi būti pradedamas finansuoti ir užbaigiamas objektas. O jūsų minėti skirtumai ir atspindi, kad objektų ir skiriamų lėšų skaičius turi būti adekvatūs.
– Vėlgi, akivaizdžiai skiriasi ir sumos. 2011-aisiais iš VIP sporto objektams skirta net 18,3 mln. eurų, o, tarkime, 2012 ir 2013 m. – vos po 9,2 mln. Tačiau 2016 ir 2017 m. – vėl šuolis: per 15 mln. Kodėl fiksuojami tokie skirtumai? Ar tai labai svarios sumos sporto infrastruktūrai?
– Nuo to tiesiogiai priklauso, kiek objektų vienu metu galime finansuoti ir užbaigti. Manyčiau, produktyviai dirbant ir analizuojant lėšų skirstymą, įmanoma išsiversti ir su kuklesnėmis sumomis. Žinoma, 2011-aisiais skaičiai buvo smarkiai išaugę, nes šalis rengė Europos vyrų krepšinio čempionatą, buvo baigiamos statyti naujos sporto arenos.
Džiugina tai, kad situacija dėl sporto infrastruktūros Lietuvoje per dešimtmetį pastebimai pasikeitė. Per pirmuosius 10-15 Nepriklausomybės metų mūsų šalies atsilikimas buvo išties didelis, bet vėliau įsibėgėjome. Tad dabar net ir rajonuose situacija nėra prasta. Dabar jau reikalinga detalesnė analizė bei kriterijai, kur, ko ir kokios apimties pagalbos trūksta. Sistemingai planuojant ir laikantis finansinės drausmės, galima nuveikti labai nemažai.
– Valstybės sporto politikoje, tiksliau, VIP lėšų panaudojimo strategijoje, subrendo permainos. Kalbama apie didesnę paramą, bet mažiau sporto objektų. Ar tai daroma, kad lėšos nebūtų išskaidytos keliasdešimčiai naujų ir senų objektų, o siekiant pagaliau užbaigti 5 ar 10 metų trunkančius projektus?
– Vyriausybės šiemet inicijuotas grįžimas prie racionalesnio pinigų valdymo yra sveikintinas. Koncentruodama lėšas į užbaigiamus objektus ji padarė teisingą žingsnį. Tuo tarpu dar nepradėti finansuoti ir nepajudėję objektai šiam laikotarpiui buvo išbraukti iš investicijų programos. Tokios permainos turėtų duoti efektą, ir gana greitai. Vien šiemet planuojama užbaigti, atrodo, aštuonis objektus. Kitąmet numatoma užbaigti dar septynis.
– Kuriose srityse ar objektuose pasiekti rimtų poslinkių, o kurie jums kelia didžiausią nerimą?
– Šiemet baigiamas Vingio parko stadiono rekonstrukcijos svarbus etapas, Kelmės sporto centro statyba, Sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas Rokiškyje, Radviliškio miesto sporto komplekso, baseino statyba, Visagino irklavimo bazės rekonstravimas, Telšių sporto centro ir Anykščių baseino rekonstrukcija, Šiaulių sporto gimnazijos universalios sporto salės statyba ir aikštynų modernizavimas. Jau minėjau ir Druskininkų sportininkų rengimo centrą, kurio statyba trunka net nuo 2008-ųjų. Gerai tik tai, kad visa tai daroma už gana nedidelę kainą, tačiau sporto bendruomenė šio objekto laukia jau dešimtmetį. To neturėtų būti. Įvykus permainoms ir lėšų koncentracijai, daug darbų jau padaryta bei baigiama šiemet. Jau įrengtas baseinas, sporto salės, administracinė dalis, šiemet turi būti atiduotas bendrabutis, intensyvūs darbai vyksta įrengiant stadioną ir treniruočių aikštę. Kitąmet pasieksime projekto finišą.
Kiti mūsų svarbūs pajudėję projektai – Lazdynų ir Klaipėdos baseinai su šuolių į vandenį bokštais ir kita modernia infrastruktūra. Visi laukiame tolesnių žingsnių dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje. Manau, kad jo likimas iš esmės turėtų paaiškėti rudenį, kai žinosime tikslesnę kainą. Žinoma, dar laukia daug mažesnio masto objektų.
– Prieš kelerius metus Kauno miesto savivaldybė ir Vyriausybė, netgi tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus lygiu, skambiai pareiškė, kad jau 2017-aisiais bus baigta kapitalinė S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono renovacija ir daugelio šalia esančių sporto objektų statybos. Kalbėta, kad Kaunas spalio mėnesį galės priimti didžiulio ažiotažo sulaukiančias pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Anglijos futbolininkais. Tačiau dėl užtrukusių teisinių ginčų ir kitų procesų statybos darbai dar net neprasidėjo. Kada galima tikėtis realaus postūmio?
– S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksas yra labai svarbus ne vien Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Šis objektas buvo finansuotinų sąraše, tačiau, nespėjus atlikti minėtų namų darbų, jis buvo išbrauktas. Įvykdžius būtinus formalumus, stadionas vėl gali grįžti į sąrašą. Kalbėjau su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Jis minėjo, kad darbai turėtų prasidėti šį rudenį. Vienas iš galimų stadiono finansavimo šaltinių galėtų būti ir ES lėšos. Šis šaltinis taptų ypač realus, jei neįvyktų Nacionalinio stadiono koncesijos konkursas. Apie konkrečias sumas galėtų kalbėti Vyriausybės atstovai ir premjeras Saulius Skvernelis.
S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksas yra labai svarbus ne vien Kaunui, bet ir visai Lietuvai.
– Ar jūs, kaip vienas šalies sporto vadovų, randate kalbą su dabartine Vyriausybe ir premjeru?
– Man priimtina dabartinė tendencija ir atsiradusi drausmė valdant investicijų programą. Anksčiau, kai Valstybės kontrolė tikrino šią programą, mes patys nurodėme ne vieną problemą, kurios buvo paviešintos. Ir ne tik kalbant apie lėšas sportui. Jis nėra didžiausia programos finansuojama sritis. Dabar mes su Vyriausybe, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijomis dėl papildomų reglamentavimų sparčiai einame link to, kad lėšų panaudojimas būtų kuo efektyvesnis ir drausmingesnis. Dėl to mes visi absoliučiai sutariame.
Naujausi komentarai