Vilnietis Arturas Fridmanas sulaukė baudžiamosios bylos, kai, minėdamas vadinamąją Pergalės dieną, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė tekstą, jame dėkojo kovojusiems su fašistais ir miško banditais, o šlovinančius Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą priskyrė nežinantiems, kad „šis Amerikoje gimęs žmogus, pseudoherojus, kuris bendradarbiavo su KGB ir išdavė visus savo pakalikus“.
A. Fridmanas taip pat rašė, kad didžiuojasi savo seneliu, kuris išėjo į frontą kaip savanoris ir „padovanojo mums taikų dangų“.
Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LRGGTC) Specialiųjų tyrimų skyriuje dirbančio istoriko R. Narvydo buvo teiraujamasi, ar jam kas nors yra žinoma apie A. Ramanausko-Vanago bendradarbiavimą su KGB.
Liudytojas sakė, kad informacijos apie partizanų vadą šaltiniai yra paties A. Ramanausko-Vanago prisiminimai apie gyvenimą, sovietų saugumo dokumentai, 14-kos tomų partizanų vado baudžiamoji byla, jo parodymai, kitų partizanų sukurti dokumentai.
A. Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV., vėliau jo šeima grįžo į Lietuvą, čia baigė gimnaziją, Klaipėdos pedagoginį institutą. 1940–1945 m. jis dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio 25 d. A. Ramanauskas-Vanagas tapo partizanu. Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu, 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
„Būdamas mokytoju, jis patyrė spaudimą iš saugumo, sutiko būti (KGB – ELTA) bendradarbiu. Aišku, kad jis visai būdais vengė bendradarbiavimo, esminės informacijos neteikė. Jis, būdamas mokytoju, sutiko, bet jis vengė visaip bendradarbiauti, išėjo į partizanus", – liudijo istorikas R. Narvydas.
Kaltinamojo A. Fridmano įraše taip pat teigiama, kad „didžioji dalis lietuvių kovojo Raudonosios armijos pašonėje, o miškuose nesislėpė, neplėšė ar nežudė savus ir nedalyvavo žydų genocide“.
„Partizaninis judėjimas tikrai nebuvo nukreiptas prieš žydus“, – teigė istorikas R. Tarvydas.
„Facebook“ paskelbtą įrašą ištyrę ekspertai nustatė, kad jis žemina Lietuvos partizanus, vienas ekspertų buvo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Laimutis Laužikas.
Kaltinamasis A. Fridmanas ir jo advokatas sako, kad įrašo vertimas iš rusų kalbos nėra iki galo netikslus, tyrėjas galimai buvo pasinaudojęs automatiniu vertimu. Tačiau ekspertai sako, kad vertimo klaidos ekspertizės išvadoms reikšmės neturi.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į pareigūnus kreipėsi žinomas laidų vedėjas Algirdas Ramanauskas.
Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse Vilniuje, Antakalnio rajone.
Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957 m.) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5–6 d. Vilniuje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)