Istorikas A. Bubnys paskirtas nauju Genocido centro direktoriumi

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 76 Seimo nariai, prieš – 34, aštuoni susilaikė, du biuleteniai sugadinti.

Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.

Jis taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“.

Pirmasis darbas – stabilizuoti centro darbą

Praėjęs eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigas istorikas A. Bubnys pirmiausia stengsis stabilizuoti įstaigos darbą, atlikti jos veiklos auditą.

„Pirmiausia reikia stabilizuoti situaciją, reikia suvienyti suskaldytą kolektyvą, o paskui jau galima imtis rimtesnių struktūrinių įstaigos valdymo reformų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Seimas per slaptą balsavimą paskyrė jį naujuoju Genocido centro vadovu vietoj iš pareigų atleisto Ado Jakubausko.

Pirmiausia reikia stabilizuoti situaciją, reikia suvienyti suskaldytą kolektyvą, o paskui jau galima imtis rimtesnių struktūrinių įstaigos valdymo reformų.

„Prieš tai reikėtų padaryti tam tikrą viso centro auditą. Išsiaiškinti silpnas vietas, išsiaiškinti, ką reikėtų keisti, ko atsisakyti, kokių padalinių, o galbūt ir naujų įsteigti, pavyzdžiui, Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrius, manau, būtų reikalingas mūsų struktūroje“, – teigė A. Bubnys.

Jis teigė kitą savaitę planuojantis surengti LGGRTC išplėstinės tarybos posėdį.

„Ją sudaro visų centro padalinių – departamentų, skyrių – vedėjai, iš viso 18 pareigūnų. Norėtųsi kitą savaitę sukviesti pasitarimą ir išsikalbėti, išsiaiškinti esamas problemas, tarpusavio santykių problemas, lūkesčius, pageidavimus, išklausyti kritiką. Po tokio pasitarimo bus galima matyti, kokie aktualiausi, skubiausi darbai reikalingi atlikti“, – sakė A. Bubnys.

Jis taip pat tvirtino, kad reikės išsiaiškinti realią padėtį LGGRTC, mat kilus įtampai tarp dalies centro darbuotojų ir tuometinio vadovo A. Bubnys sakė negaudavęs visos informacijos.

„Problema didelė ta, kad kai prasidėjo įtampos su buvusiu generaliniu direktoriumi, daug dalykų, svarbios informacijos išvis negaudavau. Man svarbus dalykas išsiaiškinti, kokios informacijos esu negavęs. Tada bus aiškesnis vaizdas, aiškesnis palikimas“, – teigė jis.

A. Bubnys sakė sieksiąs į LGGRTC susigrąžinti kai kuriuos anksčiau dėl mažų atlyginimus išėjusius darbuotojus.

Jis taip pat tvirtino, kad reikėtų keisti įstatymą ir prie centro įsteigti išorinę mokslo tarybą.

Pasak A. Bubnio, tai galėtų būti iš valstybės institucijų (Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės), akademinės srities (universitetų, Lietuvos istorijos instituto), visuomeninių organizacijų (politinių kalinių, tremtinių sąjungų, nukentėjusių nuo okupacijų žmonių organizacijų), karo ir genocido nusikaltimų srityje nusimanančių teisės atstovų sudaryta taryba.

Genocido centro vadovas sakė, kad taryba turėtų prisidėti prie strateginių planų ir ataskaitų rengimo, tvirtinimo, tvirtinti numatomus mokslinius tyrimus ir programas, sukurti skaidrią naujo generalinio direktoriaus parinkimo procedūrą ir pan.

„Tai būtų didelė pagalba ir generaliniam direktoriui“, – sakė A. Bubnys.

Istorikas centre dirba nuo 2009 metų, šiuo metu jis vadovauja Tyrimo departamentui.

A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC vadovaujant A. Jakubauskui.

Šis Genocido centrui vadovavo kiek ilgiau nei pusmetį ir buvo atleistas, nes nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre sumenkino įstaigos dalykinę reputaciją.

A. Jakubauskas kaltinimus atmetė ir atleidimą vadino nepagrįstu bei politiškai motyvuotu.

Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.