Teismų maratonas Lietuvoje dėl Ingos Rinau dukros likimo baigtas. Ji privalės atiduoti vaiką Vokietijoje gyvenančiam tėvui, tačiau vis dar viliasi stebuklo.
Skųsti galimybės nebėra
Vakar po pietų pranešta apie du Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kolegijų sprendimus dėl klaipėdietės I.Rinau dukros Luisos likimo. Abu sprendimai nepalankūs moteriai.
AT teisėjų kolegijų nutartys yra galutinės ir neskundžiamos, todėl I.Rinau privalės per antstolius perduoti dukrą. Nuo šiol motina neturi teisės Luisos auginti Lietuvoje, todėl privalės ją grąžinti tėvui Michaeliui Rinau į Bergfeldę.
Lietuvos AT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti prieš metus paskelbtą nutartį, kuria mažosios Luisos motina įpareigojama grąžinti mergaitę tėvo globai. Mažylės globos teisės priskirtos tėvui.
Konstatuota, kad Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo. Tai pabrėžė ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas.
Nutartyje pabrėžta, kad Lietuvoje negali vykti procesas dėl Vokietijos teismo sprendimo nepripažinimo nei dėl vaiko globos, nei dėl vaiko grąžinimo.
Pranešama, kad motina savo tėvynėje galėtų auginti dukrą tik tada, jeigu sutiktų jos buvęs sutuoktinis. Tik grąžinusi dukrelę tėvui ji turėtų galimybę kreiptis į Vokietijos teismą ir prašyti pakeisti Luisos globėją.
Vakar paskelbtas dar vienas AT sprendimas - nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl vaiko grąžinimo tėvui. I.Rinau ir jos interesus gynusi Generalinė prokuratūra prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Skiriasi šalių įstatymai
Nors vakar paskelbtose nutartyse kategoriškai pasisakoma, kad I.Rinau privalo grąžinti dukrą tėvui, kuris paliko šeimą, kai mažylei buvo porą mėnesių, moteris įsitikinusi, kad išnaudotos dar ne visos teisinės priemonės.
"Įstatymo vykdymo procesas leidžia tikėtis, kad bus atsižvelgta į vaiko interesus ir mano dukrelė nebus drastiškai atplėšta nuo artimiausių žmonių. Juk kiekvienam aišku, kad trejų su puse metų vaikui patekti į kitakalbę aplinką būtų didžiulis sukrėtimas. Kol kas sunku net įsivaizduoti, kokia žala būtų padaryta vaikui, jei ją jėga atplėštų nuo mamos", - vakar dienraščiui sakė I.Rinau.
Moteris tikino negalinti nekovoti dėl prigimtinės teisės vaikui augti su mama.
"Per tuos dvejus metus paaiškėjo neįtikimas Vokietijos ir Lietuvos įstatymų neatitikimas. Vokiečiai ne tik nustatė vaiko gyvenimo vietą, bet ir atėmė iš mamos visas teises. Lietuvoje paprastai tik nustatoma, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens. Net iš labiausiai degradavusių tėvų, jei tik jie to nori, neatimama galimybė globoti vaikus, - piktinosi klaipėdietė. - Skaudu, kad Lietuva nestojo mūru gindama savo pilietės. Kalbu ne apie save, o apie dukrelę. Ji jau dvi savaites yra pilnateisė Lietuvos pilietė. Panašu, kad tai - silpnesnės valstybės reveransai stipresnei."
Svarsto visas galimybes
I.Rinau tikisi sustabdyti antstolių veiksmus. Mat tarptautinės teisės aktai neleidžia veikti prieš vaiko interesus.
Pusketvirtų metų Luisa moka vos kelis paprasčiausius vokiškus žodžius. Lietuviškai mergaitė kalba puikiai. Tėvą dažniausiai mato kompiuterio monitoriuje, kai su juo bendrauja internetu. Susikalbėti su gimdytoju mažylei padeda mama.
"Negaliu net galvoti apie dukros atidavimą. Svarstau visas įmanomas galimybes, tikiu Lietuvos politikų ir visuomeninių organizacijų parama. Darysiu viską, kas įmanoma, ir nepasiduosiu. Kol kas galimybės važiuoti į Vokietiją neturiu. Sūnus ligotas. Nei vežtis jo, nei palikti čia negaliu", - tikino I.Rinau.
Neseniai įvairias Lietuvos institucijas pasiekė mažylės tėvo Michaelio artimųjų laiškas. Jie prašė padėti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę tėvui. Tačiau tada dar nebuvo pasibaigę teismų procesai.
Nenori skaudinti vaiko
Vakar pakalbinta Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkės pavaduotoja Virginija Gelažnikienė sakė neįsivaizduojanti, kaip galima būtų paimti iš motinos vaiką, jei ji pati nesutinka jo atiduoti.
"Pirmiausia turime galvoti apie vaiką. Baisu net pagalvoti, ką mažylei tektų išgyventi. Tokio dalyko dar nėra buvę. Tik jei mama psichologiškai nuteiktų vaiką, įmanomas ne toks skausmingas procesas", - svarstė V.Gelažnikienė. Antstoliai tikisi, kad mergaitės tėvams pavyks susitarti ir nereikės priverstinai vykdyti teismo sprendimo.
"Antstoliams dalyvauti šiame procese reikėtų tik tuo atveju, jeigu konfliktas tarp Luisos tėvų toliau tęstųsi ir Vokietijos pilietis M.Rinau reikalautų vykdyti sprendimą priverstine tvarka", - rašoma Lietuvos antstolių rūmų pranešime.
Naujausi komentarai