I.Degutienė: svarbiausia Prezidentės „kaimynė“

Naujoji Seimo pirmininkė Irena Degutienė – pragmatiška, nuosaikių krikščioniškų pažiūrų, šilto charakterio politikė, apie kurią netgi politiniai priešininkai neranda ką smarkiai kritiškai pasakyti.

Apsaugos vyrų neįsileis

"Mudvi su Dalia Grybauskaite ilgą laiką gyvenome kaimynystėje. Dabar būsime kaimynės pagal einamas pareigas", – linksmai kalbėjo I.Degutienė dar prieš tai, kai buvo išrinkta Seimo pirmininke, parlamento koridoriuose bendraudama su žurnalistais.

I.Degutienė su vyru Gediminu gyvena Santariškėse, viename iš nelabai didelių šešiabučių kotedžų. "D.Grybauskaitė turi butą gretimame kotedže. Žinoma, dabar ji gyvena Turiškėse, kaip pagal einamas pareigas priklauso, todėl jau nebesilabiname rytais susitikusios pakeliui į darbą kaip kadaise. Nors nesame kaimynės pagal gyvenamąją vietą, einame "kaimynines" pareigas, – kalbėjo naujoji Seimo vadovė ir pridūrė: – Ji, aišku, vienu aukštu aukštesnes."

Paklausta, ar Vadovybės apsaugos departamento vyrams bus sudarytos sąlygos Santariškėse užtikrinti namo grįžusios parlamento pirmininkės saugumą, I.Degutienė atšovė: "Namo jų tikrai neįsileisiu. Kažkaip kitaip turės suktis. Ta apsauga man išvis truputį per didelė atrodo. Kita vertus, suprantu, kad vyrai dirba savo darbą..."

Ėjo be entuziazmo

I.Degutienei nesvetimas gana subtilus humoro jausmas, ypač kiek privatesnėje, neoficialioje aplinkoje.

"Na, kaip įsivaizduojate, kuo aš tą didžiulę "Sodros" skylę užkimšiu? Kokia nors apvalesne ir minkštesne savo kūno vieta? Nenorėčiau jos aukoti", – šmaikštavo politikė pernai lapkritį triukšmingame vakarėlyje, surengtame po Tėvynės sąjungos pergalės pastaruosiuose Seimo rinkimuose.

Rankoje laikydama baltojo vyno taurę I.Degutienė neigė, kad dar sykį eis gelbėti socialinės srities. "Ne ne, tikrai ne", – purtė galvą politikė. "Net ir puiki nuotaika dėl mūsų pergalės nepakeis mano principinės nuostatos neiti vėl į socialinės apsaugos ministrus, dirbsiu Seime. Nežinau, kas eis, bet aš tikrai ne. Tegu partijos vadai ieško kitų gelbėtojų", – pridūrė ji.

Kita vertus, sprendžiant esminius kadrų klausimus, ypač jeigu jie susiję su socialiniais reikalais, ne paskutinis būna ir I.Degutienės balsas. Kalbama, kad ji pernai po rinkimų formuojant Andriaus Kubiliaus Vyriausybę socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlė skirti konservatorių Vitą Matuzą arba Donatą Jankauską. Bet abu irgi neparodė didelio noro, todėl teko paskirti "bet ką, kas sutiko eiti į tą peklą", – Rimantą Dagį.

Dabartinės Seimo pirmininkės proteguotas D.Jankauskas tik neseniai perėmė ministro portfelį. Tai, kad socialinė apsauga atiduota į, I.Degutienės nuomone, gana patikimas rankas, prisidėjo prie to, jog ji sutiko sėsti į Seimo pirmininko kėdę, nors į ją nelabai veržėsi. "Einu be didelio entuziazmo ir džiaugsmo", – tikino I.Degutienė.

"Kas ta Pabarškaitė?"

Tačiau šilta ir mielai bendraujanti politikė kartais parodo gana kietą charakterį. "Kas ta Pabarškaitė?" – per savo akinių viršų žvelgdama į tuometį kultūros ministrą Saulių Šaltenį 1999 m. pavasario pabaigoje Vyriausybės posėdyje kelis kartus perklausė laikinai premjero pareigas ėjusi I.Degutienė.

Vyriausybė tuomet, be kita ko, svarstė S.Šaltenio labai intensyviai siūlytos menininkės Vidos Pabarškaitės kandidatūrą į kultūros atašė pareigybę Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES. Spaudoje buvo kilę nemažai klausimų, kuo gi pasižymėjo ši jaunutė moteris, kad jau sugebėjo tapti pernelyg meniškos prigimties kultūros ministro patarėja, pradėjo vadovauti Kultūros ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriui ir netgi ėmė kandidatuoti į kultūros atašė ES.

I.Degutienė taip ir neišgirdo kultūros ministro atsakymo į savo ir spaudos užduotą labai paprastą klausimą "Kas ta Pabarškaitė?", todėl nepritarė jaunos moters karjeros šuoliui.

V.Pabarškaitė (dabar jau ištekėjusi ir tapusi Gražiene) dar ne vienus metus mokėsi Vilniaus universitete bei kitų šalių aukštosiose mokyklose ir tik pernai tapo ta, kuria ją norėta paskirti dar prieš dešimtmetį, – Lietuvos kultūros atašė ES.

Premjero posto kratėsi

I.Degutienė neabejoja, kad sunkiausias periodas jos politinėje karjeroje – 1999 m., kai teko dukart imtis laikinojo premjero pareigų. "Daug iššūkių teko ir pirmąkart laikinai premjeraujant, ir antrąkart", – prisiminė politikė.

Po to, kai atsistatydino Gediminas Vagnorius, ir valdantieji konservatoriai su prezidentu Valdu Adamkumi kurį laiką ieškojo naujo premjero kandidatūros, I.Degutienė daugiau kaip mėnesį vadovavo Vyriausybei. Tuo metu nemenkų iššūkių atsirado energetikos srityje.

1999 m. gegužės pabaigoje, V.Adamkui viešint užsienyje, I.Degutienė su tuomečiu Seimo vadovu Vytautu Landsbergiu sušaukė skubų Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame buvo sustabdytas tomis dienomis turėjęs būti pasirašytas energetikų ilgalaikis susitarimas su rusais. Baimintasi, kad šis susitarimas galėjo Lietuvos energetikos sistemą supančioti pernelyg glaudžiais ryšiais su Rusija.

Už tokį I.Degutienės ir V.Landsbergio ryžtą V.Adamkus vėliau viešai padėkojo.

Dar didesni iššūkiai laukė antrąkart laikinai premjeraujant – 1999-ųjų spalio pabaigoje ir lapkritį. Vėl beveik mėnesį reikėjo vadovauti ministrams, kai atsistatydino Rolandas Paksas, nesutikęs su "Mažeikių naftos" pardavimu amerikiečių bendrovei "Williams".

Laikinoji premjerė padarė tai, ką mano tuomet privalėjo padaryti, – patvirtino sutartis su "Williams". "Dabar, praėjus dešimčiai metų po tų dramatiškų įvykių, galiu būti pakelta galva ir žiūrėti tiesiai į akis tuomečiams sutarties su "Williams" oponentams. Jeigu ne ši sutartis, šiandien vietoje "Mažeikių naftos" gamyklos turėtume metalo laužo krūvą ir kelis tūkstančius žmonių gatvėje, o ne valstybei milijardus litų mokesčių kasmet sumokančią, efektyviai dirbančią įmonę", – įsitikinusi I.Degutienė.

Vis dėlto naujoji Seimo pirmininkė nelinkusi sutikti, kad galėtų būti vadinama niekad ryžto nestokojančia politike. Ji pripažino, kad, tais pačiais 1999 m. nesutikusi imtis nuolatinio vadovavimo Ministrų kabinetui, padarė klaidą, nes galėjo prisidėti išgelbėjant Lietuvą nuo "kai kurių nemalonių dalykų".

"Turiu tokią moterišką silpnybę – kartais priimu sprendimą, kad dėl ramesnio savo asmeninio gyvenimo liksiu kiek nuošaly. Gal jeigu kadaise būčiau sutikusi bent vieną iš kartų tapti premjere, nebūtų kai kurių blogų dalykų Lietuvoje", – sakė politikė.

I.Degutienė atsiduso ir linktelėjo galva paklausta, ar kalba apie R.Paksą. Jeigu ji 1999-ųjų gegužę būtų sutikusi eiti į premjerus, R.Paksas tikriausiai nebūtų padaręs skandalingos premjero karjeros ir dar vėliau nebūtų užėmęs prezidento kėdės, iš kurios taip sunkiai pavyko jį iškrapštyti.

Ne "vanagė"

I.Degutienė vadinama nuosaikia, pragmatiška politike. "Esu gana nuosaiki, išties. Kai kam gal atrodo, kad jeigu esi nuosaikus, tai be stuburo, kas nors gali tave valdyti. Bet aš turiu savo stuburą, turiu savo tvirtą nuomonę svarbiausiais klausimais", – įsitikinusi ji.

Politinio charakterio nuosaikumas galėjo atsirasti dėl to, kad I.Degutienė savo kaip politikės karjerą pradėjo gana vėlai – ne Atgimimo metais, kai "politiškai gimė" kur kas radikalesnių pažiūrų dabartiniai konservatoriai, bet 1994-aisiais, jau įsibėgėjant nepriklausomos Lietuvos gyvenimui. Valdant kairiajai LDDP I.Degutienė buvo pakviesta tapti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore. Ja tapo, tačiau į tikrąją politiką atėjo po 1996 m. Seimo rinkimų jau su konservatoriška Tėvynės sąjunga.

Visuomet deklaravusi, kad yra dešiniųjų pažiūrų, I.Degutienė tapo viena iš Tėvynės sąjungos vadovų. Tačiau laikoma, kad ji kur kas nuosaikesnė, nei kai kurie jos kolegos partijoje, pavyzdžiui, kartais "vanage" pavadinama Rasa Juknevičienė.

"Man kartais priekaištaujama, kad neva per artimai bendrauju su socialdemokratais, pataikauju kairiesiems, netgi kad esu buvusi komunistė. Niekada nebuvau Komunistų partijos narė. O mano nuosaikų politinį charakterį nulėmė mano profesija – gydytojas turi gydyti žmones, nežiūrėdamas jo partinių pažiūrų. Todėl esu nuosaiki, ieškau kompromisų", – teigė politikė.

Sykį I.Degutienė netgi palygino save su socialdemokratu Česlovu Juršėnu. "Galbūt šiek tiek esame panašūs. Č.Juršėnas, esantis priešingame politiniame flange, irgi turi panašių į mano charakterį savybių, sakyčiau", – svarstė ji.

"Kaip nuo žąsies vanduo"

Per 15 metų politikoje I.Degutienei taip ir neprilipo jokia jos karjerai pakenkti galinti korupcinė ar neskaidrios veiklos istorija.

Bandyta ją, jos vyrą, vaikus ir kitus artimuosius apkaltinti neskaidriomis statybomis Vilniaus pakraštyje, Valakampiuose. Esą tik post factum buvo įteisintos trijų namų vietoje vieno statybos senelių sklype.

Būta ir įtarimų, kad I.Degutienė galėjo užsiimti neteisėtu su lyties keitimo operacijomis bei plastine chirurgija susijusių įstatymų lobizmu. Neva jie būtų parankūs politikės vyrui G.Degučiui ir I.Degutienės sūnaus žmonos tėvui, žinomam mikrochirurgui Kęstučiui Vitkui.

"Visa tai pritempta už ausų ir yra absoliuti nesąmonė. Matote juk, kad tos istorijos niekaip neišsivystė. Nes tai nevertos dėmesio insinuacijos. Man labai įdomu, kas pateikė tokius niekšingus, negražius užsakymus. Bet Dievas visiems atlygins", – neabejojo Seimo pirmininkė.

Šeima, buvimas su ja I.Degutienei yra aukščiausia vertybė ir geriausias būdas leisti laisvalaikį. "Tiesiog gera būti kartu, nesvarbu, ką veiktum", – įsitikinusi Seimo vadovė.

Apie I.Degutienę

Gražina Drąsutienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja:

I.Degutienę pažįstu nuo studijų Vilniaus universiteto Medicinos fakultete metų. O ir vėliau mūsų gyvenimo įvykiai buvo greta.

Irena buvo gera gydytoja, mylima pacientų, turinti didelį kolegų autoritetą.

Labai retai geras gydytojas, pasiekęs savo profesijoje aukštumų, keičia mėgstamą darbą į kitą. I.Degutienė pakeitė savo mėgstamą darbą ir profesiją į darbą valstybės institucijose, kur ji dėl savo asmeninių savybių subrendo kaip politikė.

Romas Kvintas, skulptorius:

Nors ir negaliu pasigirti ilgamete pažintimi su I.Degutiene, negalėjau nepastebėti jos žmogiškų savybių. Optimizmu ir energija uždeganti aplinkinius, visuomet pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką. Matau kompetencijos ir atsakomybės lydinį.

Arūnas Daugėla, viešųjų ryšių agentūros vadovas, žurnalistas:

Dvylika metų, I.Degutienės praleistų Seime, negalėjo praeiti be pėdsakų. Tikriausiai paties Seimo darbas, jai tapus "viena iš trijų", pagerės, nes parlamento darbo organizavimo ydos jai pažįstamos.

Ji skrupulinga, atidi ir moka išklausyti oponentą. Politinės debatų kultūros turi daugiau nei, pavyzdžiui, Rasa Juknevičienė.

Tačiau Seimo santykiai su visuomene tik pablogėtų, nes jai tauta – vien rinkėjų minia. Valdžios interesai jai svarbiau už visuomenės interesus. Neduokdie, dėl blogų įstatymų žmonės vėl bus priversti protestuoti – tikriausiai nedvejodama lieptų šaudyti tikromis kulkomis: "Nedrįskite prieštarauti, mes – neklystantys!"

Vytenis Andriukaitis, Seimo narys, socialdemokratas, buvęs gydytojas:

Mes su I.Degutiene jau seni seni draugai nuo pat 1990 m. – ir kaip kolegos, ir kaip Gydytojų sąjungos nariai. Dar pernai rudenį, kai buvo diskusija dėl kandidatų į Seimo pirmininkus, pasisakiau prieš Arūno Valinsko kandidatūrą, motyvuodamas patyrimo stoka. Tuomet minėjau, kad valdančioji dauguma galėtų teikti I.Degutienės kandidatūrą į Seimo pirmininkus. Malonu, kad po metų valdančioji dauguma išgirdo šį raginimą.

Jeigu ji būtų buvusi išrinkta praėjusių metų pabaigoje, manau, ko gero, dabar būtų kitokia padėtis šiame Seime.

I.Degutienės autobiografija

"Gimiau 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose. Užaugau vaizdingame Pietų Lietuvos kurorte – Druskininkuose. Iš tėvų žemaičių paveldėjau tvirtą ryžtą siekti užsibrėžto tikslo, o iš nuoširdžių dzūkų – jautrumą, dėmesį ir pagarbą žmogui.

Baigusi vidurinę mokyklą, 1968 m. įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigdama studijas ištekėjau už kurso ir grupės draugo Gedimino, gimusio Jakutske, tremtinių šeimoje.

Po studijų abu nuvykome dirbti į Alytų. Dirbau medvilnės kombinate cecho terapeute, o nuo 1975 m. esu vilnietė.

Iki 1994 m. dirbau Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje: apie 10 metų – gydytoja anesteziologe-reanimatologe, paskui – gastroenterologe, skyriaus vedėja, ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ir vyriausiąja gydytoja.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę aktyviai įsijungiau ne tik į Gydytojų sąjungos, bet ir į Sąjūdžio veiklą. 1994 m. buvau pakviesta dirbti ministerijos sekretore Sveikatos apsaugos ministerijoje. 1996 m. buvau išrinkta Seimo nare, ja esu iki šiol.

Svarbiausia veiklos sritimi per visus darbo Seime metus išlieka rūpestis socialiniais ir šeimos klausimais.

1996–2000 m. trijose iš eilės Vyriausybėse dirbau socialinės apsaugos ir darbo ministre. 1999 m. atsistatydinus aštuntajai ir devintajai Vyriausybėms, teko laikinai imtis ministro pirmininko pareigų.

Buvau Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė, nuo 2009 m. pradžios iki dabar – Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.

Mėgstu muziką, plaukioti, važinėti dviračiais, slidinėti, domiuosi daile. Visą laisvalaikį stengiuosi praleisti su šeimyna ir nėra svarbu, ką veikti – tiesiog gera būti visiems drauge.

Moku anglų, lenkų, rusų kalbas.

Vyras Gediminas Degutis – medicinos mokslų daktaras, ortopedas traumatologas, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo direktorius.

Turime du vaikus. Duktė Silvija Balčiūnienė – teisininkė. Sūnus Gediminas Degutis – verslininkas. Abu vaikai jau sukūrę savo šeimas. Turime ir porą anūkų – jau šiek tiek ūgtelėjusią Austėją ir mažąjį Gediminą."

Valstybės gynimo taryboje – matriarchatas

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienoje iš Konstitucijos numatytų valstybės institucijų daugumą turės moterys. Nuo šiol Valstybės gynimo taryboje (VGT) iš penkių narių trys bus dailiosios lyties atstovės.

Pagal Konstituciją svarbiausius valstybės gynimo klausimus svarstančios ir koordinuojančios VGT nariai tėra penki – prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Ilgą laiką visas šias pareigas ėjo tik vyrai. Tik prieš dešimtmetį, kai konservatorė Irena Degutienė dukart laikinai ėjo premjero pareigas ir VGT sprendė ne vieną svarbų su šalies energetiniu saugumu susijusį klausimą, šios institucijos posėdžiuose pirmąkart dalyvaudavo moteris.

Pernai gruodį krašto apsaugos ministre tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Rasa Juknevičienė. Ji tapo pirmąja moterimi nuolatine VGT nare.

Šiemet liepą pačiai VGT pradėjo vadovauti moteris, kai prezidente buvo išrinkta, prisiekė ir pradėjo eiti valstybės vadovo bei vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vado pareigas Dalia Grybauskaitė.

Šį ketvirtadienį į Seimo pirmininko pareigas buvo išrinkta I.Degutienė. Taip ji tapo trečiąja moterimi iš penkių nuolatinių VGT narių.

Likusieji du VGT nariai yra vyrai – ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir kariuomenės vadas brigados generolas Arvydas Pocius.