„Džiaugiuosi sėkmingu grįžimu komandos. Tie planai, kuriuos mes misijos metu turėjome, mes net juokaudavom, kad dienos bėgyje iš plano A gali virsti planas B, C, D ir kartais raidžių neužtenka“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo iš misijos grįžęs komandos vadovas Gediminas Šukšta.
Anot jo, sunkiausia misijos dalis buvo išgyventi sudėtingas oro sąlygas.
„Pati komanda ir tas užsidegimas, ir tas atsidavimas, kurio iš tikro buvo daug. Bet tai nebuvo problema, žmonės norėjo, degė darbu ir stengėsi dirbti. O klimatas, pagrindinis mūsų priešas šiuo atveju buvo karštis, nuolatinis karštis, nuo pat ryto karštis. Atitinkamai tai sukelia visokiausių ir sveikatos problemų, ir perkaitimų“, – teigė komandos vadovas.
„Tai dienos bėgyje mes susiorientavom, truputėlį pakeitėme savo darbo organizavimo principus, nebeleidome visos komandos iškart, leisdavome daliai jos pailsėti. Susiradom kondicionuojamas patalpas netoli mūsų stovyklavietės, kur rekomenduodavom savo gelbėtojams, kol jie nėra operacijoje, laukti, neperkaisti“, – pasakojo G. Šukšta.
Kaip teigė komandos vadovas, pirmiausia vykdavo paieška siekiant įsitikinti, ar yra gyvųjų, o fiksavus gyvybę – gelbėjimo darbai.
„Mes dirbome aštuoniuose taškuose. Tai nebūtinai yra skirtingi adresai, tai gali būti ir vieno didelio pastato du skirtingi taškai. Tai mes dirbom aštuoniuose taškuose, mums pavyko ištraukti septynis kūnus, bet paskutinė operacija, kuri vyko iš trečiadienio į ketvirtadienio rytą, faktiškai mes ketvirtadienį pusę šešių baigėm savo operaciją, tai buvo indikacijos, tiek šuniukai, tiek mūsų įranga seisminė parodė, kad ten lygtai galimas gyvas žmogus. Tai stengėmės, dirbome iki pat ryto, kol neprisikasėme iki to taško. Deja, nepasitvirtino tos indikacijos“, – sakė G. Šukšta.
Pasak jo, žemės drebėjimo padarinių mastas buvo didesnis nei 2023 metais Turkijoje, kur taip pat vyko gelbėtojų komanda.
„Jeigu mes Turkijoje dirbdami galėjom tikėtis rasti žmonių, nes pats sugriuvimas būdavo su daug ertmių, tai čia šiuo atveju didesnė dalis pastatų, tai vadinamas angliškai tai yra pancake, tai yra blynų pyragas, kai sugula visos perdangos į vieną krūvą ir ten tikimybė išgyventi faktiškai yra nulinė“, – teigė G. Šukšta.
Pasak jo, du komandos nariai medikai liko Venesueloje tęsti darbų: „Buvo nuspręsta, kad jų rankų reikia tęsiant skubios medicinos pagalbos komandos veiklą“.
Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad jeigu ateityje bus poreikis, Lietuva svarstytų galimybę siųsti į Venesuelą dar vieną gelbėtojų komandą.
„Čia priklausys nuo prašymo, nuo sprendimų, matysim ateity, jeigu reikės, tikrai svarstysim. Noriu pabrėžti, kad iš mūsų regiono faktiškai tik mūsų misija ir buvo išvykusi, greičiausiai galbūt kaimyninės šalys nuspręs vykti ten, matysim pagal situaciją“, – žurnalistams sakė V. Kondratovičius.
Planuojama, kad antroji grupė iš misijos grįš šį penktadienį.
Naujausi komentarai