Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą įstatymą, kuriuo Rolandui Paksui atveriamas kelias į parlamentą. Tačiau Seimas paragintas Lietuvos Konstituciją suderinti su Europos žmogaus teisių konvencija.

Apribojimai 4 metams

Prezidentūra vakar pranešė, kad valstybės vadovė pasirašė kovo 22-ąją parlamentarų priimtą Seimo rinkimų įstatymo pataisą. "Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai", – taip formuluojama ši pataisa.

Šiam įstatymui įsigaliojus, 2004-aisiais per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas R.Paksas galės jau šiemet spalį dalyvauti Seimo rinkimuose.

Prezidentūros pranešime spaudai primenama, jog dar pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre paskelbė, kad "uždrausdama per apkaltą pašalintam asmeniui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją".

Įstatymo pataisos – nepakankamos

Prezidentės teigimu, Seimas neleistinai užvilkino šios problemos sprendimą. Pavėluotai priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, pasak D.Grybauskaitės, "yra nepakankamos, tačiau tai pirmas žingsnis pašalinti žmogaus teisių pažeidimus".

Ji priminė, kad pernai sausį paskelbtame Konstitucinio Teismo (KT) pareiškime taip pat pabrėžiama, kad įgyvendinant EŽTT sprendimą turi būti priimtos atitinkamos Konstitucijos pataisos.

"Todėl šalies vadovė kviečia Seimą, turintį išskirtinę teisę siūlyti Konstitucijos pakeitimus, skubiai, dar per šią sesiją, teikti būtinas Konstitucijos pataisas", – teigiama prezidentūros pranešime spaudai.

Aktualu dviem asmenims

Iki šiol galiojęs Seimo rinkimų įstatymas numatė, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada gyvenime negali kandidatuoti į parlamentą.

Pernai sausį šį įstatymą sukritikavo EŽTT – konstatavo, kad šis apribojimas neproporcingas.

KT 2004-aisiais išaiškino, kad galiojanti Lietuvos Konstitucija neleidžia per apkaltą pareigas praradusiam asmeniui daugiau niekada gyvenime siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti: prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, teisėjo, valstybės kontrolieriaus.

Po pernykščio EŽTT sprendimo Seimas ėmėsi taisyti padėtį. Tačiau pagal parlamentarų šiemet priimtą įstatymą Konstitucija nebuvo pakeista.

Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas aktualūs tik dviem asmenims – R.Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 m. pašalintam Linui Karaliui.

Europarlamentaras R.Paksas jau pareiškė ketinąs dalyvauti šių metų spalio 14 d. vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose.

Spėja, kad kils ginčų

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas sutinka su Prezidente, kad "vadinamoji R.Pakso kandidatavimo problema būtų teisiškai kur kas švariau išspręsta", jeigu būtų atitinkamai pakoreguota Konstitucija. Tokias pataisas turi parengti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Tačiau V.Kurpuvesas atkreipė dėmesį, kad Konstitucijos pakeitimo procesas yra gana ilgas ir procedūrų atžvilgiu sudėtingas procesas, be to, reikalaujantis didelio politinio susitelkimo, nes konstitucinėms pataisoms priimti reikia dviejų trečdalių Seimo narių balsų.

Todėl politikas atsargiai vertino galimybę, kad Konstituciją bus suspėta pakeisti iki rugpjūčio vidurio, kai kandidatai į Seimą bus keliami ir registruojami. "Aš pats asmeniškai balsuočiau už tokias Konstitucijos pataisas, bet nesu tikras, ar atsiras daug kitų Seimo narių, joms pritariančių", – kalbėjo V.Kurpuvesas.

Jis neatmetė, kad jeigu Konstitucija nebus skubiai pataisyta, byla dėl R.Pakso kandidatavimo pasieks KT, kuris gali vėl uždrausti šiam politikui siekti Seimo nario mandato.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad gali būti neišvengta teisminių ginčų, ar įstatymas, atveriantis R.Paksui duris į Seimą, tikrai atitinka Konstituciją.

"Jeigu iki kandidatų į Seimą kėlimo pradžios nebus priimtos Konstitucijos pataisos, spėju, kad kils diskusijų dėl priimtų įstatymo pataisų konstitucingumo", – teigė Z.Vaigauskas.

Anot jo, jeigu VRK tektų šiemet spręsti R.Pakso kandidatavimo į Seimą klausimą, būtų atsižvelgta į tai, ar parlamentarai bent jau pradėjo Konstitucijos koregavimo procesą. Jeigu jis nebūtų net prasidėjęs, tuomet, VRK vadovo nuomone, greičiausiai politiniai Tvarkos ir teisingumo partijos lyderio R.Pakso konkurentai ginčytų jo kandidatavimą, kreiptųsi dėl to į Vyriausiąjį administracinį teismą, o šis tikriausiai kreiptųsi išaiškinimo į KT.

Spėjama, kad KT, gavęs paklausimą dėl R.Pakso siekio tapti kandidatu į Seimą, labai greitai imtųsi šios bylos ir išvadą paskelbtų dar iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų.