Į eismo įvykius patenka vis daugiau tarnybinių automobilių: kaip taisyklingai juos praleisti?

Kaip vairuotojai reaguoja pamatę specialiųjų tarnybų švyturėlius ir išgirdę sireną, LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovu Jonu Davidoniu.

– Ar vairuotojai linkę praleisti specialiųjų tarnybų automobilius?

– Linkę. Aišku, nevyksta viskas taip, kaip norėtųsi. Visokių situacijų pasitaiko kelyje, bet specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turėdami tam tikrus įgūdžius, išlaviruoja.

Vairuotojai mato artėjantį specialųjį automobilį, bet neteisingai interpretuoja KET.

– Pasitaiko atvejų, kai tarnybinių automobilių nepraleidžia. Kokie tai būna vairuotojai?

– Yra keletas aspektų. Vienas – pasimetimas, aišku, įtakos gali turėti ir vairavimo patirtis, ir amžius, ir reakcijos greitis. Priklauso ir kokiu greičiu važiuoja specialiųjų tarnybų automobilis, kol vairuotojas priima reikalingą sprendimą, jau tarnybinis automobilis gali būti prie pat galo. Būna, kad pasimeta pamatę švyturėlius. Ir kai jau automobilis pravažiuoja, jie tik tada pradeda rikiuotis. Čia ir patirties stoka, ir dėmesingumo, galbūt per vėlai pamato. O kita situacija – vairuotojai mato artėjantį specialųjį automobilį, bet neteisingai interpretuoja KET. Taisyklėse aiškiai parašyta, kad nedelsiant privalo pasitraukti į dešinę pusę, sustoti, o vairuotojai lyg ir įjungia dešinį posūkį, sulėtina greitį, neva pravažiuos. Nenorėdami prarasti pozicijos lėtai praleidžia, bet neįvykdo taip, kaip turėtų būti.

– Pasitaiko specialiųjų tarnybų transporto eismo įvykių. Kur dažniausiai įvyksta tokie įvykiai?

– Dažniausiai sankryžoje. Kaip bebūtų, jie priversti skubėdami į iškvietimą kirsti per draudžiamą šviesoforo signalą.

– O kas kaltas? Vairuotojų neatidumas, garsi muzika?

– Klaidų daro abi pusės. Specialiosios transporto priemonės vairuotojas jau važiuoja pusiau afekto būsenoje, jis galvoja apie iškvietimą, kaip greičiau nuvažiuoti, kokie bus jo veiksmai įvykio vietoje, o tuo pačiu jis turi kuo greičiau nuvažiuoti ir dar užtikrinti saugumą. O pas vairuotojus yra dėmesio stoka ir neatsargumas. Jie girdi tuos signalus kažkur, bet tiesiogiai nemato, galvoja, kad galbūt čia dar toli, todėl nesustoja, neįsitikina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

–  Kaip taisyklingai reikia praleisti specialiąsias tarnybas?

– Reikia vadovautis eglutės arba koridoriaus principu. Jeigu kelyje yra po vieną eismo juostą, tai kiekvienas traukiamės į dešinę pusę. Nedelsiant važiuojame į kelkraštį arba kuo arčiau dešinio krašto, jeigu nėra kelkraščio. Tokiu atveju, pareigūnai pravažiuoja per vidurį kelio. Kai kelyje yra po dvi ir daugiau eismo juostų, kairioji pasitraukia kiek į manoma į kairę pusę prie kelio vidurio, o dvi ar viena – lygiai taip pat traukiasi į dešinę pusę, taip sudarydami koridoriaus pravažiavimą.

– Kas atsitinka, jeigu vairuotojai nepraleidžia, pavyzdžiui, policijos pareigūnų?

– Administracinių nusižengimų kodeksas numato nuobaudą nuo 90 iki 140 eurų, bet reikia nepamiršti, kad taip pat gali būti atimta teisė vairuoti nuo dviejų iki keturių mėnesių. Vairuotojai turėtų suprasti, jeigu policijos pareigūnai jų nesustabdė, tai nereiškia, kad jų pažeidimas nėra užfiksuotas.

– Pasitaiko atvejų, kai susiduria du tarnybiniai automobiliai. Kas tokiu atveju būna kaltas?

– Tokių įvykių nėra daug, bet šioje vietoje kiekvienas eismo įvykis yra tiriamas individualiai.