Seimas, iš naujo svarstydamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, šią savaitę pritarė siūlymui sugrąžinti į jį Europoje triukšmą sukėlusią formuluotę, kad Lietuvoje draudžiama platinti informaciją, kuria "skatinami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai".
Pataisyto įstatymo svarstymas kol kas sustabdytas, tačiau manoma, kad dar iki Naujųjų metų bus balsuojama dėl pritarimo šiai formuluotei.
Pasiūlymo teikėjas, radikaliomis dešiniosiomis pažiūromis garsėjantis, todėl kolegų talibu neoficialiai vadinamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila įsitikinęs, kad Europa turėtų pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir neplatinti informacijos, kuri neatitinka bendražmogiškųjų vertybių ir žaloja nepilnamečių psichiką.
– Jūsų pasiūlymas šią savaitę sulaukė kiek netikėto palaikymo Seime...
– Kodėl netikėto? Galima buvo laukti ir tikėtis, kad parama Seime bus. Priminsiu, kad kai pirmą kartą bandėme priimti įstatymą, daugiau kaip 80 Seimo narių balsavo už Prezidento Valdo Adamkaus veto atmetimą. Tai didelė dauguma, beveik konstitucinė. O veto juk buvo paremtas būtent šios formuluotės kritika.
Dabar, kai svarstomos ir priimamos įstatymo pataisos, parlamentas turi apsispręsti dėl ginčytinų klausimų, dėl tų dalykų, kurie kelia daugiausia diskusijų. Mano pasiūlymo atveju balsuota už ir būtent taip, Seimo narių daugumos požiūriu, reikia spręsti tą ginčytiną klausimą.
– Nesutinkate, kad šis veiksmas gali pakenkti Lietuvos santykiams su ES, mūsų prestižui Europoje?
– Nesutinku.
– Kodėl? Juk matėte, koks triukšmas kilo Europoje, kai tokios įstatymo pataisos jau buvo patvirtintos praėjusią vasarą?
– Tas triukšmas didesnis buvo pas mus, negu kur nors kitur. Tas triukšmas labiau sukeltas Lietuvos viešojoje erdvėje. Europoje gal ir buvo vienas kitas, manau, nepagrįstas protestas, tačiau masinio nepasitenkinimo juk nebuvo, ar ne?
O ta Europos Parlamento rezoliucija, kuria pasmerkiamas mūsų įstatymas, inicijuota Lietuvos europarlamentarų. Iniciatyva buvo iš pačios Lietuvos atstovų, todėl nelabai kas ten gilinosi, ar tai tikra, ar tik menama problema, ir nubalsavo už tą rezoliuciją.
Jeigu nepatenkintieji Europoje pasigilintų, pamatytų, kad jokios problemos nėra.
– Tačiau kitose Europos valstybėse tokie dalykai tikrai neįrašyti į analogiškus įstatymus ir apskritai į jokius teisės aktus?
– Labai įvairūs įstatymai galioja Europos šalyse, veikia įvairios nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos sistemos. Nereikia ieškoti identiškų formuluočių kiekvienoje valstybėje.
Aišku, tokio dalyko, kaip dabar pas mus įrašyta, neteko matyti. Bet kodėl gi negalėtume būti pirmi? Gal tai paskatins ir kitas Europos valstybes pasvarstyti, pagalvoti, gal vertėtų analogiškus dalykus įrašyti į savo įstatymus.
Nelabai suprantu, argi gali būti kas nors už tai, kad nepilnamečiai būtų skatinami ar jiems propaguojami bendrųjų žmogaus vertybių neatitinkantys dalykai – homoseksualumas, biseksualumas, poligamija.
– Kaip kas supranta skatinimą. Jeigu tai tiesiog informacija apie tokio pobūdžio gyvenimo būdą, ar tai galima priskirti prie skatinimo arba propagavimo?
– Skatinimas yra apibrėžtas mūsų svarstomame įstatyme. Skatinti reiškia siūlyti, dažniausiai primygtinai siūlyti keisti elgseną, gyvenimo būdą. Į pastabas dėl tos sąvokos vartojimo yra atsižvelgta. Anksčiau buvo vartotas žodis "propagavimas", dabar įstatyme kalbama apie skatinimo draudimą.
"Propagavimas" gal ir nelabai buvo aiškus, o "skatinimas" apibrėžiamas labai aiškiai.
– Nemanote, kad "skatinimas" tėra lietuviškas "propagavimo" atitikmuo, sinonimas?
– Ne. "Skatinimas" yra lietuviškas žodis ir jis kur kas aiškesnis.
– Panagrinėkime tokios įstatymo formuluotės taikymą. Jeigu kuri nors Lietuvos televizija dieną ar nelabai vėlai vakare tiesiogiai transliuotų atvirai homoseksualaus Eltono Johno koncertą, ji būtų už tai nubausta?
– Nereikia iškreipti įstatymo paskirties ir idėjos. Koncertai, aišku, gali būti rodomi. Tai galų gale yra kultūros įvykiai. Tam įstatymas numato išlygas. Bet jeigu, sakykim, koks nors koncerto dalyvis pradės agituoti, kad visi pasirinktų tokį ir tokį gyvenimo būdą, sakykim, homoseksualų, ir tai bus rodoma, kai nepilnamečiams ribojama informacija, tuomet tai televizijai turėtų būti paskirta bauda.
Tačiau tikrai niekas nedraus pranešti televizijos žinių laidoje, kad, pavyzdžiui, vienoje ar kitoje valstybėje leistos homoseksualių žmonių santuokos.
Kalbama ne apie kokį nors draudimą, bet apie protingą ribojimą. Pagal anksčiau galiojusį įstatymą būtų baudžiamas tik transliuotojas arba spausdintas leidinys, jeigu jis netinkamu laiku ar netinkamu būdu paplatintų nepilnamečiams ribojamą informaciją. Dabar įstatymas kiek plačiau reglamentuotų viešąją informaciją. Nes viešieji renginiai irgi turbūt bus apimti. Tad, tokiu atveju, gali ir tų renginių organizatoriai nukentėti.
– Ar reikia suprasti, kad jeigu tas pats E.Johnas atvyktų į Lietuvą ir per savo koncertą garsiai pareikštų, kad didžiuojasi esąs homoseksualus, to koncerto rengėjai būtų baudžiami kaip pažeidę įstatymą?
– Na, nereikia suabsoliutinti. Kiekvienu pažeidimo atveju būtų nagrinėjama situacija, įvertinta, kas pasakyta, padaryta, kokioje auditorijoje tai padaryta, kokią tai gali turėti įtaką nepilnamečiams, jeigu toje auditorijoje tokių būtų.
Kiekvienas koncerto, renginio dalyvis, kiekvienos laidos rengėjas ar straipsnio rašytojas turi įvertinti, atsižvelgti ir gerbti Lietuvos įstatymus.
– O kas atliktų tyrimus dėl tų pažeidimų ir kas turėtų skirti baudas?
– Žurnalistų etikos inspektorius svarstytų, bet spręstų ne pats, o, kaip numatyta įstatyme, teismui teiktų savo išvadas.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė turbūt vetuos Seimo priimtą įstatymą, jeigu jame išliks jūsų pateikta pataisa?
– Vieną kartą ji jau pasirašė įstatymą, kai ankstesnio prezidento veto buvo atmestas. Tad gali būti, kad ji šį kartą neužsispirs. Bet jeigu vetuotų, tada turėtų pateikti aiškesnius argumentus, nei buvo pateikti, kai V.Adamkus vetavo įstatymą.
Tai, kad "mūsų Europa nesupras", nėra joks argumentas. Manau, kad mus Europa kaip tik labai gerai supras.
– Ir nesiims sankcijų prieš Lietuvą, kuri pažeidžia visuotinai pripažintas žmogaus teises?
– Manau, šiuo klausimu dezinformuojami žmonės. Jokių sankcijų šiuo atveju niekas negali imtis net pagal tik ką įsigaliojusią Lisabonos sutartį. Viena, ką gali padaryti, tai Europos Komisija gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ir tada jis spręstų. Jeigu Teismas nuspręstų, kad mes neteisūs, turėtume pakeisti įstatymą. Ir viskas. Jokių sankcijų negali būti.
Jeigu į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreiptųsi koks nors homoseksualios orientacijos žmogus, kuris norėtų nepilnamečiams propaguoti savo gyvenimo būdą, jis tikrai pralaimėtų tą bylą.
– Jūs save laikote atviru euroskeptiku?
– Aš manau esąs eurorealistas. Ir visus raginu realiai ir blaiviai vertinti padėtį, taip pat susidariusią dėl šio įstatymo.
Naujausi komentarai