Valdančioji koalicija siūlo, kad premjeras Prezidentei teiktų vidaus reikalų ministro atstatydinimą. Bet valstybės vadovė tokiam siūlymui gali nepritarti. Premjeras užsiminė, kad tokiu atveju jo vadovaujami konservatoriai gali inicijuoti interpeliaciją ministrui.

Nesako, ar pasitiki

Andrius Kubilius kol kas tiesiai nepasakė, ar pasitiki vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Vakar premjeras dar kartą pakartojo manąs, kad ministro sprendimą atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus jis laiko klaida. Anot jo, R.Palaitis ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi "rimtai apsvarstyti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas". Tarp jų yra ir pasiūlymas į buvusias pareigas grąžinti FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

"Seimo Antikorupcijos komisija nustatė daug faktinių aplinkybių, todėl komisijos darbo nevertinti rimtai būtų neatsakinga", – teigė ministras pirmininkas.

Bet A.Kubilius išsisuko nuo tiesaus atsakymo į klausimą, ar dar pasitiki vidaus reikalų ministru: "Ministras turi turėti premjero, Prezidentės ir Seimo daugumos palaikymą. Bet už Vyriausybės darbą atsakingas premjeras."

Posėdžiavo koalicija

Vakar popiet surengtas valdančiosios koalicijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo A.Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma, LiCS atstovai Arūnas Valinskas bei Vytautas Bogušis, taip pat Liberalų sąjūdžio vadovai Eligijus Masiulis, Kęstutis Glaveckas ir Algis Kašėta.

Po maždaug valandą trukusio susitikimo premjeras A.Kubilius gavo pasiūlymą pasinaudoti savo teise teikti Prezidentei siūlymą atleisti vidaus reikalų ministrą.

J.Razma pareiškė, kad A.Kubilius dar nepriėmė sprendimo, teikti R.Palaičio atstatydinimą valstybės vadovei ar ne.

O LiCS laikosi pozicijos, kad R.Palaitis turi ir gali dirbti toliau. Pasak V.Bogušio, liberalcentristai tikisi, kad Prezidentė nepalaikys A.Kubiliaus siūlymo atleisti R.Palaitį.

Susitiko savaitgalį

Savaitgalį premjeras buvo susitikęs su R.Palaičiu ir LiCS pirmininku Algiu Čapliku. Per susitikimą A.Kubilius leido suprasti, kad jo vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Seime gali inicijuoti interpeliaciją R.Palaičiui, jeigu šis neatsistatydins pats arba nebus atleistas Prezidentės dekretu.

Seimo Antikorupcijos komisija, be kita ko, savo išvadose pareiškė nepasitikėjimą vidaus reikalų ministru ir kreipėsi į premjerą su prašymu apsvarstyti galimybę teikti Prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti R.Palaitį iš ministerijos vadovo pareigų.

A.Kubilius esą ministrui tvirtino, kad "negalima nekreipti dėmesio į Antikorupcijos komisijos išvadą".

Ministras dar kartą patvirtino nematantis galimybių grąžinti buvusius FNTT vadovus į eitas pareigas ir nemanantis trauktis. Anot R.Palaičio, V.Gailius į FNTT vadovus galėtų būti grąžintas "nebent tik kito vidaus reikalų ministro".

Prezidentė D.Grybauskaitė yra teigusi, kad ministras pasielgė pagal įstatymus.

Remia savo ministrą

"Ministras turi dirbti toliau, o atleistų FNTT pareigūnų ieškinius turi įvertinti teismas", – sakė liberalcentristų lyderis A.Čaplikas.

Jo teigimu, LiCS nekeičia pozicijos dėl R.Palaičio tinkamumo toliau eiti ministro pareigas.

A.Čaplikas atkreipė dėmesį, kad nėra galimybių buvusius FNTT vadovus grąžinti į darbą, nes jie turės gauti teisę dirbti su slapta informacija, tačiau tokia teisė greičiausiai nebus suteikta. Ji buvo atimta pagrindinio paslapčių saugotojo subjekto – Valstybės saugumo departamento – iniciatyva. Anot LiCS vadovo, "sunku įsivaizduoti, kad šis departamentas leistų V.Gailiui ir V.Giržadui dirbti su slapta informacija".

A.Čaplikas nekomentuoja, kokie galimi liberalcentristų sprendimai, jeigu Prezidentė atleistų ministrą arba konservatoriai įgyvendintų grasinimus inicijuoti interpeliaciją R.Palaičiui. Tačiau LiCS lyderis darsyk pakartojo, kad tokiu atveju gali kilti grėsmė Vyriausybės stabilumui, taip pat valdančiosios koalicijos numatytiems prioritetiniams darbams energetikos srityje, ypač susijusiems su Visagino atominės elektrinės ir suskystintų dujų terminalo projektų įgyvendinimu.

Pasiūlė rengti posėdį su poligrafu

Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis įsitikinęs, kad interpeliacija vidaus reikalų ministrui būtų pati prasčiausia išeitis, todėl sprendimus turėtų priimti premjeras.

"Interpeliacija vidaus reikalų ministrui koalicijos partnerius įveltų į nuolatinę konflikto zoną. Ir tada pavasario sesijoje tikėtis svarbesnių sprendimų būtų labai sunku. Manome, kad toks sprendimas turėtų būti daromas ne Seime, tai turi būti premjero apsisprendimo klausimas. Premjeras turi dvi alternatyvas: teikti vidaus reikalų ministro atsistatydinimą Prezidentei arba situaciją palikti tokią, kokia yra, laukiant teismo dėl V.Gailiaus grąžinimo į pareigas rezultatų. Jeigu teismas apsispręstų, kad V.Gailius buvo atleistas neteisėtai, ministras turėtų atsistatydinti", – kalbėjo E.Masiulis

Pasak jo, premjeras dar galėtų laukti ir teismo sprendimo dėl galimo informacijos nutekinimo "Snoro" byloje.

E.Masiulis juokais pasiūlė valdančiosios koalicijos posėdį rengti kartu su poligrafu, kad būtų galima įvertinti, kuris teisesnis – A.Kubilius ar R.Palaitis.

Opozicija nevieninga

Opozicija nėra vieninga, stebėdama šį valdančiųjų konfliktą. Darbo partija ir dalis Krikščionių partijos frakcijos narių linkę paremti premjerą, o socialdemokratai bei Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai stoja R.Palaičio pusėn.

Todėl, jeigu būtų inicijuota interpeliacija vidaus reikalų ministrui, ji gali patirti fiasko, nes R.Palaičio priešininkų gali būti mažiau nei minimalus Seimo narių skaičius, būtinas ministrui atleisti iš pareigų. Nepasitikėjimas gali būti pareikštas, jeigu už tai slaptai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis spėja, kad tuo atveju, jeigu konservatorių iniciatyva gimtų interpeliacija vidaus reikalų ministrui, liberalcentristai gali bandyti "stumti" nepasitikėjimą pačiu premjeru.

Pasak V.Mazuronio, interpeliaciją A.Kubiliui paremtų tikrai daugiau Seimo narių nei nepasitikėjimą R.Palaičiu. Todėl toks interpeliacijų karas gali baigtis Vyriausybės griūtimi.

Tokiu atveju opozicija tvirtina esanti pasirengusi "prisiimti atsakomybę už valstybę" iki šių metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. "Galbūt galėtų būti sudaryta plataus pasitikėjimo, Prezidentės pasitikėjimo, Vyriausybė, kuriai vadovautų D.Grybauskaitės parinktas nepartinis premjeras", – svarstė V.Mazuronis.

Jis atmetė galimybę, kad Tvarkos ir teisingumo partija paremtų dabartinę Vyriausybę, jeigu ji liktų mažumoje. Tačiau Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas jau užsiminė, kad ši partija gali paremti mažumos Vyriausybę, jeigu ją paliktų liberalcentristai.