Telefoninis teroras
Grasintojo jau ieškos policija
Mobiliuoju telefonu ne tik išviliojami pinigai iš lengvatikių, bet ir grasinama. Policininkai teigia, kad tokių nusikaltimų pasitaiko nedažnai, bet ir juos galima išaiškinti. Pastarosiomis dienomis telefonu terorizuojama ir net bauginama „Klaipėdos“ žurnalistė.
Apie jūreivių darbą rašanti korespondentė šią savaitę sulaukė ją suneraminusių anonimo žinučių. Pirmieji pranešimai buvo parašyti pagarbiu tonu, žmogus prašė parašyti straipsnį apie vieną jūrinio verslo bendrovę, nuo kurios, matyt, pats buvo nukentėjęs. Žmogus neprisistatė, nepaaiškino, kas jį neramina, kokios problemos slegia. Kitos dienos vakare moteris sulaukė dar vienos žinutės. Galima spėti, kad autorius buvo išgėręs, nes žinutės tonas buvo nebe toks pagarbus, žurnalistė buvo primygtinai spaudžiama rašyti straipsnį.
Keletą kitų dienų anonimas telefonu siuntė keiksmus. Paskutinioji žinutė ne juokais suneramino moterį. Nepažįstamasis ne tik keikė ją “daugiaaukščiais” keiksmais, bet ir grasino, kad ji neturės ramybės ir pasigailės gimusi. Žurnalistė nusprendė kreiptis į policiją.
Keli uostamiesčio policijos komisariatų vadovai teigė, jog tokių skundų sulaukiama nedažnai. Apie tai, kad telefonu terorizuojami žmonės dėl darbo, jiems dar neteko girdėti. Dažniau anonimai reikalauja grąžinti skolą arba terorizuoja dėl asmeninių santykių. Žinučių tonas paprastai būna grasinantis, tačiau pareigūnai tikina, kad nė vienas grasinimas nebuvo įvykdytas. Visais atvejais patartina kreiptis į policiją ir prašyti pagalbos nustatant telefoninį teroristą.
Jeigu žinutės siuntėjas vartoja keiksmažodžius ar kitokius įžeidžiančius žodžius, galima privataus kaltinimo tvarka prašyti teismą jį nubausti. Sunkiausia nustatyti, kas siunčia nepageidautinas žinutes. Jeigu telefonas „pririštas“, jo savininką nustatyti nesunku. Tačiau kai anonimas naudojasi kortele, jį išaiškinti bus sudėtingiau. Pareigūnai teigia, kad pasitelkę ne tik technines priemones, bet ir pritaikę psichologijos žinias, jie gali rasti telefoninį teroristą.
Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kuriuos galima pritaikyti panašiais atvejais. Už įžeidimą gresia bauda arba kitokios bausmės ir net nelaisvė iki 1 metų. Įstatymas numato laisvės atėmimą iki 3 metų, kai kas nors reikalauja iš žmogaus elgtis pagal kaltininko nurodymą, panaudodamas psichinę prievartą. Už grasinimą nužudyti ar žmogaus terorizavimą kodeksas numato nelaisvės bausmę iki 4 metų.
Naujausi komentarai