Gitanas Nausėda: Ukrainos pavyzdys rodo, kad laisvės troškimas negali būti įveiktas

G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys parodo, jog laisvės troškimas negali būti įveiktas.

„Būtent paveldėta laisvės tradicija amžiams atskyrė mūsų tautas – lietuvius, lenkus, ukrainiečius, baltarusius – nuo Rusijos, kuri dėjo visas pastangas, tačiau neįstengė šios nematomos, tačiau nepaprastai tvirtos sienos nugriauti“, – sekmadienį mišiose sukilimo metinėms paminėti Vilniaus katedroje teigė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, laisvės troškimas lydėjo protėvius iš vieno sukilimo į kitą, padėjo ištverti visas naujas represijų, priverstinės indoktrinacijos, tautinės tapatybės naikinimo bangas. Anot jo, iki šių dienų lydi tas pats įsipareigojimas laisvei.

„Šiandien jį ryškiausiai matome kovojančioje Ukrainoje. (...) Ukrainos pavyzdys aiškiausiai parodo, kad tikras, autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas. Kartą prasiveržęs galinga jėga, jis palieka neišdildomą pėdsaką žmonių širdyse ir mintyse. Žudynės, represijos, propagandinis spaudimas tik dar labiau sutelkia, didina ryžtą priešintis ir priartina pergalę. Kaip tikiu, vieną dieną nugalės ir mūsų kaimynų baltarusių demokratinės jėgos“, – teigė G. Nausėda.

Tuo metu Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pažymėjo, kad istorija moko, jog „tironai remiasi baime ir užmarštimi, o laisvė remiasi atmintimi ir solidarumu“.

„1863-ųjų metų sukilimas, nors ir pralaimėtas kariniu požiūriu, buvo pergalė moraliniu ir dvasiniu aspektu. Jis pažadino tautų sąžinę, išsaugojo jų tapatybę. Jis perdavė žinią ateities kartoms, kad pasiduoti nevalia. Dėl šio įsitikinimo Lenkija ir Lietuva 1918 metais atgavo nepriklausomybę“, – Vilniuje teigė Lenkijos vadovas.

„Tegul 1863-ųjų metų sukilimo atminimas būna įsipareigojimas. Vienybei, abipusei paramai, ginti tiesą, atmesti cinizmą, verčiantį stipresnį diktuoti sąlygas silpnesniam. Istorija kartojasi, ir pavojingiausi momentai visada prasideda bandymu atimti iš kitų teisę į laisvę. Tačiau tik nuo mūsų priklauso, ar tai pasikartos kaip sugrįžimas į nelaisvę, ar kaip patvirtinimas, kad Europa pasimokė iš savo praeities“, – kalbėjo jis.

Minint sukilimo metines sekmadienį Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.

1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena minima sausio 22-ąją.