Gerumas neturi tautybės: sergančią ukrainiečio dukrelę gelbsti lietuvių parama

Susirgo įsčiose

2022-ieji Dmitrijaus šeimoje turėjo prasidėti dvigubu džiaugsmu. Iš pradžių taip ir buvo – sausio 2-ąją pasaulį išvydo mažoji Veronika. Tačiau dar gimdymo namuose sausio 5 d. mergytei iki +39 °C pakilo temperatūra. Smegenų ultragarso tyrimo metu buvo nustatytas kraujavimas į smegenis ir kraujavimas dešinėje antinksčių liaukoje dėl infekcijos, perneštos įsčiose. Gydymas rezultatų nedavė.

„Pasirodo, motinos įsčiose mažylė persirgo meningitu. Ji jau gimė sirgdama. Buvo skubiai perkelta į reanimaciją. Žmona vos 20 minučių per dieną galėjo pamatyti vaikelį“, – „Kauno dienai“ pasakojo Dmitrijus.

Pasirodo, motinos įsčiose mažylė persirgo meningitu. Ji jau gimė sirgdama.

Naujagimės būklė buvo labai sunki. Veronikos plaučiai buvo dirbtinai ventiliuojami. Buvo matoma neurologinių sutrikimų. „Gydytojai atliko smegenų skysčio punkciją, kurios metu nustatyta, kad skystis, kuris turi būti skaidrus, yra rudos spalvos. Diagnozė – antrinis pūlingas meningitas, sepsis, kraujavimas, traukuliai“, – tęsė Dmitrijus.

Beveik mėnesį mergytė praleido ligoninėje. Toliau atliekami tyrimai parodė, kad vaikui – progresuojanti vidinė hidrocefalija. Hidrocefalija – galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Anot Dmitrijaus, daryti įvairiausi tyrimai parodė, kad darinys smegenyse, pradžioje intensyviai augęs, vėliau sustojo vystytis.

Medikamentinis gydymas padėjo, tačiau kelionės pas gydytojus, greičiausiai, tik prasidėjo. Liepta būtinai kreiptis į neurochirurgus. „Kompiuterinės tomografijos vaizdus įvertinęs Zaporožės neurochirurgas pasakė, kad reikia operacijos. Tačiau kitas neurochirurgas patarė neskubėti, o dar kažkiek palaukti“, – pasakoja mažylės tėtis.

D.Hunaza sutiko paviešinti mažosios dukrelės nuotraukas, kad Lietuvos žmonės matytų, kam skiria savo aukas. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Lietuviai išgirdo

Dmitrijui sunku dar ir dėl to, kad vaizdą apie dukrelės būklę gali susidaryti tik pagal žmonos pasakojimus. Jis nuo 2019 m. dirba ir gyvena Lietuvoje. Ir, atrodo, dirbs toliau, nes reikia uždirbti pinigų Veronikai gydyti.

Dmitrijus neslepia susijaudinimo, kad Lietuvos žmonės taip nuoširdžiai sureagavo į jo nelaimę. Finansinės pagalbos vyras ieškojo ir pats rusiškuose socialinių tinklų grupėse, tačiau nebuvo išgirstas, o štai su „Paramos vaikams“ bendruomenės pagalba, pasidalijus istorija socialiniuose tinkluose, buvo surinkta reikalinga suma mažylės operacijai.

Jau dabar Dmitrijus skaičiuoja per pirmą dukrelės gyvenimo mėnesį išleidęs per 1,5 tūkst. eurų jai gydyti. Operacijai gali prireikti bene dvigubai tiek. Ir tą sumą lietuviai jau suaukojo. Ukrainietis pasakoja, kad jų šalyje gydymo paslaugos teikiamos visiškai kitaip nei Lietuvoje.

Nemokamo gydymo, anot Dmitrijaus, Ukrainoje, galima sakyti, apskritai nėra. Už gydymą žmonės iš karto moka patys, viską, ko reikia, perka patys, ir tik vėliau, pateikę čekius, laukia kompensacijos. Kompensuoti gali, tarkime, 10 proc. gydymo išlaidų.

Dar kitos tradicijos ruošiantis operacijai. Operacijų kainos – taip pat iš anksto aiškios ir ši suma jau visai nekompensuojama. „Mes jau žinome, kad turime pasiruošti ne mažiau kaip 1 000 dolerių“, – tęsia Dmitrijus. Vyras neslepia, kad kyla didžiulė dilema, kaip teisingai pasielgti. Jo žmona jau spėjo pasikonsultuoti su trimis neurochirurgais Ukrainoje – du ragina ruoštis operacijai, vienas – neskubėti operuoti.

Ukrainos gydytojų išvada – mergytei reikia atlikti smegenų šuntavimo operaciją. Skaičiuojama, kad tokia paslauga Ukrainoje kartu su ligoninės paslaugų apmokėjimu gali siekti apie 4 tūkst. eurų – tuo atveju, jei pakaks vienos operacijos.

Kankina svarstymai

Daug vilčių Dmitrijus deda į vieno Lietuvos neurochirurgo konsultaciją. Tikisi, kad specialistas, įvertinęs dokumentus, tarp kurių – vaikui atliktų tyrimų rezultatai, kompiuterinės tomografijos nuotraukos, gydytojų išvados, pateiks ir savo nuomonę.

Vyras neslepia, kad jaustųsi ramiau, jei dukrytė būtų operuojama Lietuvoje. Tačiau legaliai būti mūsų šalyje gali tik jis, o nei žmona, nei vaikai leidimo gyventi Lietuvoje neturi, ne taip greitai ir sutvarkomi tokie dalykai.

Stabdo ir Dmitrijaus žinoma kitos šeimos istorija. Vyras pasakoja, kad ta šeima pardavė būtą, jog neurochirurginė operacija vaikui būtų atlikta Izraelyje. Iš pradžių atrodė, kad operacija pavyko sklandžiai ir laukia šviesi ateitis. Tačiau po kelių mėnesių vaikui pasidarė blogai. Tada šeima kreipėsi pagalbos jau į vietinius gydytojus Ukrainoje. Deja, gydytojai pasiūlė ir toliau pagalbos prašyti tų, kurie atliko pirmąją operaciją. Šeima įklimpo į skolas, nežino, kaip ir kada jas grąžins, o ir kiek dar reikės pinigų, suteiksiančių galimybę vaiko medicininei priežiūrai ir gydymui.

Už gydymą žmonės iš karto moka patys, viską, ko reikia, perka patys, ir tik vėliau, pateikę čekius, laukia kompensacijos. Kompensuoti gali, tarkime, 10 proc. gydymo išlaidų.

„Gerai, jei pakaks vienos operacijos, tačiau tokių garantijų niekas neduoda. Be to, nežinia, kaip organizmas reaguos į šuntus. O ir šuntus turi pats pirkti. Jų kainos priklauso nuo gamintojo. Tarkime, šveicariški labiau vertinami, nes numatyti rezervuarai susikaupusiam skysčiui rinkti, o prireikus juos ištuštinti arba jiems užsikimšus jau nereikėtų chirurginės operacijos – pakaktų skystį pašalinti švirkštu“, – dėstė Dmitrijus.

Medicininėje literatūroje aprašoma, kad operacijos metu endoskopu atveriami takai, kad perteklinis skystis, mediciniškai – likvoras, nutekėtų, arba, jei takai laisvi, bet likvoras vis tiek kaupiasi, atliekamas skilvelių šuntavimas – į smegenų skilvelį įleidžiamas šuntas ir nuvedamas į pilvaplėves ertmę.

Šuntai netrukdo vaikui normaliai vystytis, lankyti mokyklą. Jie leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau būtina reguliariai lankytis pas specialistą, kad būtų užtikrintas normalus jų funkcionavimas.