Po švenčių
Gėrė kas netingėjo
Po šventės specialiųjų tarnybų darbuotojai lengviau atsikvėpė - visus metus bus galima galvoti apie tai, kas pasisekė, o ką reikėtų tobulinti organizuojant Jūros šventę. Pagrindinė išvada - visiems būtų saugiau ir švariau, jei išmoktume linksmintis blaiviai.
Gėrė ir vaikai
Jūros šventės vadovas Remigijus Mockus dar negalėjo tiksliai pasakyti, kas šventėje labiausiai pavyko ir kokie buvo jos trūkumai. „Viena galiu teigti neabejodamas, jeigu kitais metais organizuosiu šventę, sieksiu, kad masinių renginių vietose alkoholis nebūtų parduodamas“, - sakė R.Mockus.
Šiemet alus liejosi ant kiekvieno gatvės kampo, jo galima buvo nusipirkti ir aikštėse, kur vyko vaikams skirti renginiai.
Ypač daug gėrė jaunimas. Iš 14 alkoholiu apsinuodijusių žmonių 6 buvo vaikai. Pirmadienio rytą į Vaikų ligoninę atvežta paskutinė neblaivi nepilnametė - girtutėlė septyniolikmetė. Jauniausias apsinuodijęs alkoholiu vaikas buvo vos 11 metų.
Daužė nosis
Medikai bei policininkai džiaugiasi, kad per Jūros šventę sunkių nusikaltimų pavyko išvengti. Per tris didžiausių linksmybių dienas greitąją pagalbą kvietėsi 428 žmonės: penktadienį medikai važiavo į iškvietimus 168 kartus, šeštadienį - 126, o sekmadienį mažiausiai - 114 kartų. Medikai džiaugėsi, kad šiemet nebuvo peiliais sužalotų pacientų. Nelaimingų atsitikimų bei traumų užfiksuota 141, net 104 iš nukentėjusiųjų buvo neblaivūs. 16 kartų medikai gaišo laiką be reikalo - juos kvietė melagiai.
Didžioji dauguma sužalotų žmonių, suteikus pirmąją pagalbą, buvo išleisti gydytis namo. Žmonės skundėsi išnirusiomis ar lūžusiomis galūnėmis, numintomis kojomis, galvos traumas patyrė mušeikos, ne vienam lūžo ar buvo sutrenktos nosys, sudaužtos lūpos. Sunkiausiai traumuotas vyras gavo buteliu per galvą. Daugiau nei kasdien žmonės patyrė traumų ir namuose. 25 susižalojo grįžę iš šventės, 8 iš jų buvo girti. Vienas vyras iššoko ir susižeidė per antrojo aukšto langą.
Šventinėmis dienomis autoavarijų metu uostamiestyje nukentėjo 15 žmonių, vienas vaikas ypač sunkiai. Dviejose avarijose sužaloti žmonės buvo neblaivūs.
Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Birutė Freigofaitė pasigedo besilinksminančiųjų geranoriškumo - medikams buvo sunku prasibrauti pro minią prie pagalbos laukiančių ligonių. Paprašyti praleisti ar padėti nunešti ligonį žmonės nesiskubino tai daryti ir net trukdė medikams atlikti pareigą. Viena greitosios pagalbos medikė net gavo kumščiu į nugarą. Didžiausių renginių vietose budėjusios “greitukės” ir įjungusios švyturėlius bei garso signalus sunkiai galėjo prasibrauti per minią. Vieno koncerto metu įsismarkavę jaunuoliai linksminosi užlipę ant greitosios pagalbos mašinos, jie siūbavo automobilį ir šokinėjo ant jo. Nepadorūs iškrypėlių skambučiai į greitąją pagalbą trukdė prisiskambinti nelaimės ištiktiesiems.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis į ligonines pateko 4 suviduriavę žmonės. Gydytoja epidemiologė Asta Šlepetienė mano, kad ligoniai sunegalavo persivalgę ar namuose pavartoję pasenusio maisto. Sanitarijos lygis lauko kavinėse galėjo būti geresnis, ne visi maisto gamintojai turėjo galimybę nusiplauti rankas, į prekybos vietas vėluota atvežti šaldytuvus. Tačiau žarnyno infekcijos susirgimų protrūkio užregistruota nebuvo. Į Vaikų ligoninę buvo atgabenti keli persivalgę mažyliai.
Tramdė kaimynus
Policininkų pagalbos per tris Jūros šventės dienas žmonės prašė 592 kartus. Pernai tokių skambučių sulaukta 420, tai yra beveik trečdaliu mažiau. Į policijos komisariatus pristatyti 108 pažeidėjai, 48 iš jų nusikalto renginių metu, kiti siautėjo jau pasibaigus linksmybėms. Šiemet gerokai dažniau prašyta sutramdyti šventinėmis naktimis triukšmavusius kaimynus. Miesto gatvėse bei renginių vietose kasdien budėdavo po 150 pareigūnų.
Vienas didžiausių policijos galvos skausmas - alus stikliniuose buteliuose. Šiemet šventės organizatoriai bandė susitarti su parduotuvių miesto centre vadovais prašydami, kad bent tris dienas nebūtų prekiaujama alumi stiklinėje taroje. Tačiau susitarimo nesilaikyta, alaus mėgėjai ne tik daužė butelius, bet ir žalojo jais žmones.
Neramiausia šventės vieta Klaipėdos policijos viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas pavadino jaunimo zoną, kuri buvo įsikūrusi Lietuvininkų aikštėje. Paprašytas įvertinti šventės klaidas ir pamokas, V.Kazlauskas pastebėjo, kad didėjantis šventės lankytojų skaičius gresia spūstimis. Pareigūnas mano, kad kitais metais reikėtų renginius organizuoti didesniame plote. Ant Biržos tilto, Turgaus, Tiltų bei senamiesčio gatvelėse žmonių būna taip tiršta, kad bet kurią akimirką gali prasidėti spūstis. Tada nei policija, nei kitos specialiosios tarnybos traiškomiems žmonėms negalės niekuo padėti.
Apgynė chlorkalkės
Per šventę iš miesto aikščių, gatvių ir skverų bendrovė „Specialusis autotransportas“ išgabeno per 80 tonų šiukšlių, o įmonė “Klaipėdos želdiniai“ - apie 100 kubinių metrų vienkartinių indų, plastmasinės gėrimų taros bei pakavimo atliekų. Šįkart miestas buvo švarinamas kaip niekad greitai ir kokybiškai. Jau ankstyvą rytą pagrindinėse pasilinksminimo vietose nebesimatė šiukšlių. Miestą valė per 70 žmonių.
Šiemet nebe taip bjauriai dvokė lauko tualetai. Nors buvo pastatytos 94 biotualetų būdelės, prie jų rikiavosi eilės. Manoma, kad tokiam kiekiui žmonių, kiek susirenka į Jūros šventės renginius, reikėtų apie 300 tualetų. Miesto svečiai pasigedo rodyklių, kur ieškoti mėlynųjų būdelių. Bodėdamiesi gaižios šlapimo smarvės kai kurie senamiesčio gyventojai palei savo namus pylė chlorkalkių. Bjaurus kvapas ne tik nustelbė amoniako dvoką, bet ir nubaidė silpnos pūslės vyrus.
„Specialiojo transporto“ skyriaus viršininkas Steponas Norvaišas sakė, kad privažiuoti prie tualetų bei šiukšliadėžių trukdė renginių vietose palikti lengvieji automobiliai. Šiemetinės šventės naujovė - 4 prausyklos pasirodė besančios labai reikalingos. Per 3 dienas rankoms plauti sunaudota 12 kubinių metrų vandens.
Besilinksminanti minia ištrypė želdinius bei gėlynus. M.Mažvydo alėjoje nukentėjo tagetės, Karlskronos aikštėje - begonijos, Lietuvininkų aikštėje ištryptas visas gėlynas. Nors organizatoriai žadėjo aptverti ir išsaugoti brangias gėles, nuo nuniokojimo silpni aptvarai neišgelbėjo. “Klaipėdos želdinių“ direktorius Gediminas Valašinas tikisi gauti papildomai pinigų gėlėms atsodinti.
Naujausi komentarai