Įstatymo pataisos, kuriomis vadovaujantis prieš porą metų K.Pėdnyčia neteko pareigų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui
Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas, 2000-ųjų lapkritį pakeisdamas Prokuratūros įstatymą ir generalinio prokuroro skyrimo bei atleidimo iš pareigų tvarką, nusižengė Pagrindiniam šalies įstatymui. Šį klausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu.
Pastarasis teismas užpernai pradėjo nagrinėti buvusio generalinio prokuroro K.Pėdnyčios skundą, kad jis iš užimamų prokuratūros vadovo pareigų buvo atleistas neteisėtai. K.Pėdnyčia nereikalavo grąžinti jį į turėtą postą, tačiau pageidavo, kad jam būtų priteista dvylikos mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija - iš viso 144 896 litai ir 4 centai.
Įgaliojimų terminas nebuvo pasibaigęs
K.Pėdnyčia į generalinio prokuroro pareigas septynerių metų kadencijai buvo paskirtas 1997 m. Pagal tuo metu galiojusį Prokuratūros įstatymą generalinio prokuroro skyrimo teisė priklausė konservatorių kontroliuojamam Seimui. 2000-ųjų lapkritį naujasis Seimas ėmė taisyti Prokuratūros įstatymą ir sugrąžino generalinio prokuroro skyrimo galias Prezidentui. Tokia skyrimo tvarka galiojo ir iki 1997 m.
Įstatymo pataisose Seimas numatė, kad, joms įsigaliojus, nutrūksta Seimo paskirto generalinio prokuroro įgaliojimai ir jis laikinai eina pareigas tol, kol bus paskirtas naujas prokuratūros vadovas. Netrukus juo tapo dabartinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. Konstitucinis Teismas vakar konstatavo, kad K.Pėdnyčios įgaliojimai buvo nutraukti įstatymo pataisomis, nors jo įgaliojimų terminas nebuvo pasibaigęs, nebuvo ir kitų Prokuratūros įstatyme nustatytų generalinio prokuroro atleidimo pagrindų, tokių kaip įstatyme numatytas amžius, perėjimas į kitą darbą ar Lietuvos pilietybės netekimas. K.Pėdnyčią iš pareigų jį skyręs Seimas galėjo atleisti tik narių balsų dauguma pareiškęs šiam pareigūnui nepasitikėjimą.
Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs generalinio prokuroro įgaliojimų trukmę, neturi teisės nustatyti bet kokių generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindų, - teigia Konstitucinis Teismas.
Kiekvienas Seimas taisė įstatymą
Maža to, Konstitucinis Teismas pareiškė, kad generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka bei atleidimo pagrindai įstatymais buvo keičiami daugybę kartų, o tuometinis generalinis prokuroras būdavo atleidžiamas ir paskiriamas naujas prokuratūros vadovas.
Pažymėtina, kad nė vienas generalinis prokuroras nėra šių pareigų ėjęs visą įstatymo nustatytą įgaliojimų laiką. Teisės aktuose, kuriais generaliniai prokurorai būdavo atleidžiami iš pareigų, šių pareigūnų atleidimas nebūdavo siejamas su jų darbo vertinimu, - sakoma Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucijos sergėtojai pabrėžė, kad tokia nusistovėjusi įstatyminė praktika sukelia netikrumą prokuratūros sistemoje ir pažeidžia prokurorų savarankiškumą vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas: Ginčijamomis nuostatomis nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.
Priteis piniginę kompensaciją
Buvęs generalinis prokuroras K.Pėdnyčia jau beveik pusantrų metų verčiasi privačia advokato praktika. Vilniuje jis turi savo kontorą, atstovauja klientams įvairiose baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Vakar K.Pėdnyčia teigė po tokio Konstitucinio Teismo nutarimo nesijaučiąs laimingas: Geriau jau to iš viso nebūtų reikėję. Man iš karto buvo aišku, kad pažeidžiama Konstitucija, todėl aš ir kreipiausi į teismą.
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, vakar komentuodamas Konstitucinio Teismo nutarimą, pareiškė savo nuomonę, kad Prokuratūros įstatymo pataisų išbrokavimas neturės įtakos dabartiniam generaliniam prokurorui. A.Klimavičius paskirtas Prezidento dekretu, kaip ir priklauso pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, - teigė A.Paulauskas.
Naujausi komentarai