Vietinio turizmo ekspertai sako, kad Gedimino kalnui reklamos nereikia – tai viena populiariausių lankytinų vietų ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau užlipti į kalną gali ne visi. Tam yra keltuvas, kuris, deja, tai veikia, tai neveikia.
Tomis dienomis, kai keltuvas veikia, pakilti į kalną norinčių netrūksta, lankytojų srautas nesustoja.
„Šiandien labai daug vaikščiojau po miestą, tad čia nusprendžiau pasinaudoti keltuvu, kad pailsėčiau“, – pasakojo turistė.
„Jeigu būtų lietinga, pasinaudotume keltuvu, bet dabar lipsime“, – sakė kita moteris.
„Aš nusprendžiau lipti“, – teigė vyras.
„Atrodo sudėtinga, bet bandysime“, – kalbėjo keliautoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Buvo šiek tiek sudėtinga, leisdamiesi žemyn lipome labai lėtai, bet mums pavyko nusileisti saugiai“, – pasakojo turistas.
Vieni į kalną kopia patys, kiti kyla keltuvu. Prie kalno galima sutikti ne tik užsieniečių, bet ir Rasą iš Marijampolės su šeima. Moteris pasakojo, kad paskutinį kartą čia lankėsi prieš 40 metų. Tuomet, anot jos, į kalną lipo savo kojomis, tačiau dabar tokiam žygiui nebesiryžtų. Be to, šeimoje yra ir tik pradėjęs vaikščioti mažylis.
„Žinote, jau mano amžiuje sunkoka užlipti. Aš tai tikrai būčiau nelipusi. Dukra, nežinau, ar tu domėjaisi, ar veikia?“ – prisipažino Rasa.
Vidutiniškai per dieną keltuvu į kalną pakyla apie 700 lankytojų, tačiau pastaruoju metu daugėja dienų, kai juo negali pasinaudoti nė vienas, nors norinčiųjų netrūksta.
„Yra taip: vieną dieną veikia, kitą dieną detalė išeina iš rikiuotės ir dvi tris dienas neveikia. Detalė pakeičiama. Kiekvieną dieną atėjęs nežinai, ar keltuvas veiks“, – aiškino Nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Su pertraukomis šiemet keltuvas iš viso neveikė tris mėnesius.
„Iš tikrųjų 10 tūkstančių lankytojų, kai keltuvas neveikia, negali patekti. Tai reprezentacinis Lietuvos objektas. Minios nepatenkintų lankytojų, nes ne visada gali pasikelti“, – pabrėžė R. Kačkutė.
Kas vyksta ir kodėl keltuvas nuolat genda?
Archyviniuose keltuvo atidarymo kadruose – pirmose gretose tuometis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
„Atrakcija, kuri pritrauks daug žmonių, ir jis dirbs, ir dirbs nuo ryto iki vakaro“, – tuomet kalbėjo A. Brazauskas.
Taip viltingai tikėtasi, tačiau dabar muziejaus direktorė pateikia vieną gedimų paaiškinimą.
„Keltuvui yra 23 metai. Paprastai po 15 metų tokie keltuvai turi būti iš esmės rekonstruojami, atnaujinami. Mes tokios galimybės neturėjome, nebuvo finansavimo. Situacija ypač sudėtinga, nes net atsarginių dalių jau nebegalima gauti“, – aiškino R. Kačkutė.
Negalėdami pakilti į kalną lankytojai lieka nusivylę, o tai kenkia ir šalies reputacijai.
„Pirmą įspūdį galima palikti tik vieną kartą. Šiuo atveju tai ne vieno keltuvo klausimas. Tai mūsų svetingumo klausimas, nes turistui nesvarbu, kokia institucija valdo keltuvą“, – pabrėžė „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.
Muziejus praranda nors ir nedideles, bet pajamas. Keltuvo bilietas į vieną pusę kainuoja 2 eurus, į abi – 3 eurus.
„Žinome susidariusią situaciją, bet žinome ir finansų padėtį. Mes suvokiame, kad tai didelė problema“, – pripažino kultūros viceministrė Lina Baublienė.
Skambant tokiems pavojaus varpams, kyla esminis klausimas – ar keltuvu apskritai dar saugu naudotis? Direktorė patikina, kad šiuo metu saugu, tačiau naudojantis keltuvu reikėtų nusiteikti ir tokiam scenarijui.
„Gali užkilti ir nebenusileisti, tuomet tektų lipti pėsčiomis. Taip, žinoma, gali būti. Nėra taip, kad gedimai būtų pavojingi lankytojams, bet ateis ta diena, ir neužilgo, kai mes turėsime keltuvą dėl saugumo uždaryti“, – įspėjo R. Kačkutė.
Kol kas, anot direktorės, finansavimas rekonstrukcijai nenumatytas.
„Greičiausiai paskutinis taškas dar nėra padėtas, biudžeto derybos vyksta“, – teigė L. Baublienė.
Muziejininkai sako, kad pinigų prašo jau trečią kartą. Keltuvui atnaujinti reikėtų kiek daugiau nei 5 milijonų eurų, o ministerija mano, kad reikėtų imtis dar didesnių pokyčių.
„Keisti visą aparatą“, – nurodė L. Baublienė.
Kultūros ministerijos vertinimu, keltuvas yra vienas iš prioritetų, tačiau šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama kultūros darbuotojų atlyginimams didinti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)