Lietuvos valdžia priešinasi Rusijos ir Vokietijos dujotiekio "Nord Stream" projektui, o stambūs lietuvių verslininkai, tarp jų Bronislovas Lubys, jau skaičiuoja, kiek iš jo uždirbs.
Išleis milijardus
Vienam turtingiausių Lietuvos žmonių B.Lubiui priklausanti jūrų krovos bendrovė "Klasco" gali aktyviai dalyvauti "Nord Stream" projekte ir uždirbti iš to milijonus litų. Tokią neoficialią informaciją turi Lietuvos specialiosios tarnybos.
"Esu viena ausimi apie tai girdėjęs – atrodo, "Klasco" turėtų prisidėti prie gana didelių krovos darbų, kurių reikės įgyvendinant šį dujotiekio projektą", – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Tačiau jis tvirtino dar neturįs patikimos informacijos, ar jau yra sudaryti kokie nors konkretūs kontraktai.
Tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu reikės nemažai krovinių. Didesnė jų dalis bus kraunama ir plukdoma iš Rusijos ir Vokietijos, taip pat aplinkinių Skandinavijos valstybių uostų. Tačiau kai kuriems kroviniams prireiks ir kitų uostų, tarp jų – Klaipėdos.
Pavyzdžiui, skalda, kuri bus beriama į jūros dugną patiesus dujotiekio vamzdžius, turėtų būti plukdoma iš uostų, artimiausių tam taškui jūroje, kur tuo metu vyks darbai.
Planuojama, kad vien logistiniams, transportavimo ir jūrų krovos darbams projekto "Nord Stream" akcininkai gali išleisti daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų (daugiau kaip 5,1 mlrd. litų). Dalis šių pinigų gali atitekti Klaipėdos uostui ir jūrų krovos bendrovėms, įskaitant ir "Klasco".
Vadino patikimu partneriu
B.Lubiui priklausančio koncerno "Achemos grupė", valdančio ir bendrovę "Klasco", atstovė spaudai Virginija Dunauskienė nepatvirtino, bet ir nepaneigė neoficialios informacijos, kad ši jūrų krovos bendrovė gali netiesiogiai dalyvauti "Nord Stream" projekte. "Klausimai daugiau hipotetiniai, bet dabar tikrai nieko pasakyti negaliu", – tvirtino ji.
Anksčiau "Klasco" buvo paskelbusi, jog pasirašė sutartį su Olandijos bendrove dėl pusantro milijono tonų granito krovinio. Granitą planuojama naudoti tiesiant dujotiekį "Nord Stream".
Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs Rusijos dujų koncerno "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris teigiamai atsiliepė apie B.Lubį ir jo bendroves, tačiau tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar "Klasco" ar kitos šio lietuvių verslininko bendrovės dalyvaus tiesiant "Nord Stream". "B.Lubys, "Achema"? – perklausė A.Mileris. – Tai labai geri ir patikimi mūsų partneriai, turime daug projektų su jais."
Pasak "Gazprom" vadovo, "Nord Stream" turės daugybę stambesnių ir smulkesnių partnerių. "Jau dabar aišku, kad tiesiogiai ir netiesiogiai projekte dalyvaus mažiausiai septyniolikos valstybių įmonės. Tad tai europinis projektas", – gyrėsi A.Mileris.
Projekte "Nord Stream" netiesiogiai gali dalyvauti ir kai kurios kitos Lietuvos bendrovės. Anksčiau B.Lubiui priklausiusios įmonės "Dolomitas" komercijos direktorius Gediminas Skvernys nepaneigė, kad dujotiekio tiesėjams prireiks nemenkų skaldos atsargų, kurias gali tiekti ir ši lietuvių įmonė.
Uždirbtų ir valstybė
Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamas dujotiekis "Nord Stream" kelia Lietuvos, kitų Baltijos valstybių, taip pat Lenkijos susirūpinimą. Šios šalys ne kartą reiškė nepritarimą tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu dėl aplinkosauginių ir politinių priežasčių.
"Pasakiau A.Mileriui, kad "Gazprom" galėtų nesikankinti su projektu "Nord Stream" ir geriau saugiai tiesti dujotiekį sausuma", – toks naujausias Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimas apie prieštaringai vertinamą projektą. Tačiau "Gazprom" vadovas nė nemano į šį pareiškimą atsižvelgti.
Lietuvos valdžia, nors ir skeptiškai vertinanti "Nord Stream" projektą, tvirtina negalinti verslininkams uždrausti jame dalyvauti. Valstybinės įmonės irgi nevengs uždirbti iš dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu, jeigu bus pakviestos dalyvauti.
Susisiekimo ministras E.Masiulis teigė, kad valstybė niekaip negali reguliuoti, ko ir kiek perkrauti "Klasco" krantinėse, išskyrus jeigu tai būtų pavojingi ar militaristiniai kroviniai. "Bet skalda nėra nei pavojingas, nei karinio pobūdžio krovinys", – šmaikštavo ministras.
Tą patį tvirtino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas, buvęs europarlamentaras, itin aktyviai prieš "Nord Stream" pasisakęs Eugenijus Gentvilas: "Aš, žinoma, turiu savo požiūrį į šį projektą, bet tikrai negaliu uždrausti krovos privačioje įmonėje."
Tuo labiau kad iš vienos perkrautos tonos valstybinis jūrų uostas uždirba 4 litus. "Jeigu perkraus kokius 4 mln. t, vien mes uždirbtume 4 mln. litų", – skaičiavo uosto vadovas.
Tačiau E.Gentvilas teigė kol kas iš lietuvių krovos įmonių negirdėjęs, kad jos būtų pakviestos prisidėti prie "Nord Stream" tiesimo.
Ministras E.Masiulis neneigė, kad šio projekto įgyvendintojams nebūtų didelių kliūčių pasinaudoti "Lietuvos geležinkelių" paslaugomis. "Kol kas neturime jokių sutarčių dėl krovinių, reikalingų "Nord Stream" pervežti. Jeigu būtų pasiūlymų tokias pasirašyti, tuomet ir svarstytume", – įsitikinęs Susisiekimo ministerijos vadovas.
Projektas "Nord Stream"
"Nord Stream" ("Šiaurės srovė" – angl.) – planuojamas dujotiekis, sujungsiantis Rusiją ir Vokietiją. Dujotiekį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorinius vandenis.
Kol kas laukiama šių šalių aplinkosaugininkų leidimų tiesti dujotiekį. Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija tokio leidimo nedavė.
Projektas prieštaringai vertinamas aplinkosaugos požiūriu, nes baiminamasi neigiamų ekologinių padarinių Baltijos jūrai, kurioje nuo pasaulinių karų laikų yra palaidota nemažai cheminio ginklo, taip pat išliko daugybė minų.
Baltijos valstybės ir Lenkija taip pat kelia šių šalių energetinio saugumo užtikrinimo klausimus.
Projektas pradėtas plėtoti dar 1997 m, kai rusų koncernas "Gazprom" ir Suomijos bendrovė "Neste" (vėliau – "Fortum") įkūrė jungtinę įmonę "North Transgas Oy", kuri plėtotų dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimą Baltijos jūros dugnu.
Susitarimas dėl "Nord Stream" tiesimo buvo pasirašytas 2005 m. Planuojama, kad beveik 1200 km ilgio dujotiekis sujungtų Rusijos Vyborgo ir Vokietijos Greifsvaldo miestus. Numatomas dujotiekio galingumas – 55 mlrd. kub. m dujų per metus (Lietuvos metiniai poreikiai – 3–5,5 mlrd. kub. m).
Akcinės bendrovės "Nord Stream" akcijas turi: "Gazprom" (Rusija) – 51 proc., "Wintershall" (koncerno BASF padalinys; Vokietija) – 20 proc., "E.ON Ruhrgas" (Vokietija) – 20 proc., "Gasunie" (Nyderlandai) – 9 proc.
Projekto vertė – daugiau kaip 7,4 mlrd. eurų (25,55 mlrd. litų).
Pirminiuose planuose buvo numatyta, kad pirmoji iš dviejų dujotiekio trasų pradės veikti 2011 m., tačiau užtrukus projekto aplinkosauginiam vertinimui dabar kalbama apie 2012–2014 m.
Naujausi komentarai