G. Nausėda: neleisdami klastoti istorinės atminties, galime drąsiai žvelgti į ateitį

„Aiškiai prisimindami praeities įvykius ir neleisdami šių prisiminimų klastoti, galime drąsiai žvelgti į ateitį“, – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, prieš 31 metus priimtas Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas dėl Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų politinio ir teisinio įvertinimo reiškė įspūdingą Baltijos šalių pergalę kelyje į nepriklausomybę. Tuo metu viena aukščiausių Sovietų Sąjungos institucijų pripažino, kad slaptieji 1939–1941 m. susitarimai su nacistine Vokietija buvo teisiškai nepagrįsti ir negaliojo nuo pasirašymo momento, ir taip sudarė sąlygas naikinti jų padarinius, taip pat ir 1940 m. įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją.

Šalies vadovo teigimu, toks Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo sprendimas nubrėžė aiškias gaires ir Rusijos, kiek vėliau perėmusios Sovietų Sąjungos teises ir pareigas, elgesiui.

„Svajonės apie laisvę ir demokratiją kaimyninėje šalyje kol kas neišsipildė. Tačiau šiandien mūsų pareiga yra atmesti amoralią tarptautinę politiką, kurią įkūnija Molotovo–Ribbentropo pakto slaptieji protokolai, kaip tai sovietmečiu darė išeivijos atstovai ir rezistencijos dalyviai okupuotoje Lietuvoje“, – sakė šalies vadovas.

Šiandien mūsų pareiga yra atmesti amoralią tarptautinę politiką, kurią įkūnija Molotovo–Ribbentropo pakto slaptieji protokolai.

Pasak prezidento, Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nepuolimo sutartis ir jos slaptieji protokolai, kuriuos Sovietų Sąjunga oficialiai neigė iki pat 1989 m. gruodžio 24 d., yra vieni svarbiausių XX amžiaus dokumentų. Liudydami apie praeities agresijos nusikaltimus, šiandien jie taip pat įspėja dėl naujų grėsmių, kai Lietuvos kaimynystėje iš naujo bandoma reabilituoti slaptas įtakos sferų ir suverenių valstybių teritorijų dalybas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad kovoje su istoriniu revizionizmu Lietuva gali kliautis artimų sąjungininkų, tokių kaip Vokietija, parama. Naujoji Valstybės pažinimo centro paroda būtų neįmanoma be Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, prezidento prašymu sutikusios perduoti Lietuvoje eksponuoti Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimiles, indėlio.

Parodą „Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“ antradienį po pietų oficialiai atidarė iš Valstybės pažinimo centro transliuotas dviejų skirtingų kartų istorikų, parodos kuratoriaus dr. Algimanto Kasparavičiaus ir dr. Mindaugo Nefo, pokalbis. Jo metu buvo apžvelgta surinkta archyvinė medžiaga ir pristatyti įdomiausi jos elementai.

Virtuali paroda, suteikianti plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje. Jos lankytojai turi galimybę keliauti laiku nuo lemtingų 1939 m. antrosios pusės įvykių, kai buvo pasirašyti Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimai, penkiems dešimtmečiams nulėmę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių likimą, iki 1989 m. Kūčių, kai Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimas pripažino slaptųjų susitarimų egzistavimą ir juos pasmerkė.

Apie šį sudėtingą laikotarpį pasakoja slaptųjų 1939–1941 m. susitarimų faksimilės, gautos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, ir parodos kuratoriaus dr. A. Kasparavičiaus parengti išsamūs komentarai.