G. Grušas: nepritardamas vedusių kunigų tarnystei, popiežius siekia vienybės

„Man atrodo, kad šiuo keliu eidamas jis neplečia tos susiskaldymo ugnies, bet, matant, kaip jis elgėsi iki šiol visose srityse, čia tikrai yra ganytojiškas žvilgsnis, kaip geriau spręsti problemą“, – žurnalistams popiežiaus trečiadienį paskelbtą svarbų dokumentą.

Apaštališkajame posinodiniame paraginime „Querida Amazonia“ („Mylima Amazonija“) popiežius akcentuoja svarbą stiprinti katalikų bažnyčios misionierišką veiklą Amazonijoje, taip pat  ekologines ir socialines regiono problemas, bet nemini kunigų kunigų santuokos.

Šį prieštaringai vertinamą pasiūlymą Amazonijos vyskupai pateikė pernai spalį, per vykusį sinodą dėl šio regiono, tuomet pasiūlymui pritarta. Idėja buvo pristatoma kaip būdas padidinti kunigų, galinčių atokiose vietovėse aukoti mišias, skaičių.

„Manau, kad ir prieš sinodą jis nesiruošė drastiškai keisti kažkokių dogminių mokymų, nors bažnyčioje ir yra vedusių kunigų rytų apeigose. Tai nebūtų didelis pakeitimas ta prasme, bet jis ima plačiau“, – teigė G. Grušas.

Šiuo klausimu jis, matau, apsisprendė, kad tai yra geriausias kelias bažnyčios sielovadai.

„Klausimuose, dėl kurių jis yra įsitikinęs – dėl socialinio teisingumo, dėl gamtos, visų kitų dalykų jis yra apsisprendęs, eina pirmyn. Šiuo klausimu jis, matau, apsisprendė, kad tai yra geriausias kelias bažnyčios sielovadai“, – pabrėžė Vilniaus arkivyskupas.

G. Grušo teigimu, „celibatas yra sena tradicija“, o rytų apeigų katalikai esą patys patvirtina, kad leidimas tuoktis iš esmės nesprendžia sielovados problemų.

„Pavyzdžiui, rytų apeigų ukrainiečiai Ukrainoje turi labai daug pašaukimų, bet ta pati bažnyčia Kanadoje turi labai mažai (vedusių vyrų – BNS) pašaukimų. Tai ar vyrai su šeimomis, ar celibate, tai tikrai nesprendžia esminių pašaukimų problemų ir kaip aptarnauti pačią sielovadą“, – akcentavo Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas.

G. Grušas atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie antrą prieštaringų vertinimų sulaukusį sinodo pasiūlymą leisti moterims tapti nuolatinėmis diakonėmis, akcentavo moterų svarbą bažnyčios gyvenime, kad jos „pasiekia net toliau, nei retai ateinantis kunigas, gali mokyti tas tikėjimo tiesas“.

„Bet kur jis užsiminė dėl moterų kunigystės, jis sako, kad viskas, ką mes padarytumėme, jei tą įvestumėme, tai padidintumėme klierikalizmą, kad tik kunigai bažnyčioje gali ką nors nuveikti. Jis sako, ne, kaip tik, kad pasauliečiai ir diakonai savo ruožtų darytų, ką jie gali. Ypač Afrikoje katechetų tarnystė yra svarbi, jie pasiekė daug ten ir gali daug ką padaryti, kur kunigai neturi laiko padaryti“, – pabrėžė G. Grušas.