Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl šios situacijos.
S. Navickienė Raudondvario dvarui vadovavo nuo 2009 metų iki 2026-ųjų, kai tapo Kauno rajono vicemere. 2022 metais ji į darbą priėmė savo sūnų.
Kaip rašė BNS, šia situacija etikos sargai ėmė domėtis sulaukę Kauno rajono savivaldybės prašymo ištirti dvaro viešuosius pirkimus ir nušalinto direktoriaus pavaduotojo ūkiui Egidijaus Morkūno veiksmus.
Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė anksčiau skelbė, jog Raudondvario dvaras sudarinėjo pirkimo sutartis su E. Morkūnu susijusia įmone.
Skaičiuojama, kad 2022–2026 metais dvaras su direktoriaus pavaduotojo įmone sudarė 29 nekonkursines viešųjų pirkimų sutartis, kurių bendra vertė viršijo 71 tūkst. eurų.
Po šios informacijos Kauno rajono savivaldybė laikinai nuo pareigų nušalino Raudondvario dvaro laikinąją direktorę Kotryną Ingą Morkūnaitę ir jos pavaduotoją E. Morkūną.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėl galimų pažeidimų Raudondvario dvare taip pat kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) bei Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT). Pastaroji teigia nevertinsianti pirkimų dėl mažos jų vertės.
Įdarbinimais Raudondvario dvare ir šios viešosios įstaigos pirkimais politikai ir žiniasklaida aktyviau ėmė domėtis po LRT paskelbto žurnalistinio tyrimo, sukėlusio abejonių ir dėl premjero sutuoktinės Aistės Sinkevičienės galbūt fiktyvaus darbo dvare.
Tyrimas taip pat parodė, kad Raudondvario dvare įdarbinta daugiau socialdemokratų aplinkos žmonių. Po šios informacijos V. Makūnas sudarė darbo grupę galimiems pažeidimams dėl įdarbinimo nagrinėti.
Be to, Kauno rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi vidinį tyrimą dėl Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos, kuria taip pat dirba A. Sinkevičienė, ir šio skyriaus vyriausiosios specialistės.
Teigiama, jog šio skyriaus, kuris buvo įkurtas A. Sinkevičienei grįžus po motinystės atostogų, vedėja ji tapo be konkurso, kaip lūkesčius viršijusi valstybės tarnautoja.
Pati A. Sinkevičienė anksčiau atmetė bet kokią jos vyro įtaką karjerai savivaldybės administracijoje ir dvare, akcentuodama savo profesinius pasiekimus bei ilgametį darbą Kauno rajono viešajame sektoriuje.
Seimo Antikorupcijos komisija taip pat nutarė vertinti galimą sisteminį nepotizmą valstybės mastu, kartu įvertinant situaciją Raudondvario dvare.
Rinks papildomą informaciją dėl Ilmos Paluckės įdarbinimo Vilniaus rajono poliklinikoje
VTEK trečiadienį nusprendė surinkti papildomą medžiagą dėl ekspremjero socialdemokrato Gintauto Palucko žmonos Ilmos Paluckės įsidarbinimo Vilniaus rajono poliklinikoje, kuriai vadovauja anksčiau G. Palucko patarėju dirbęs socialdemokratas Evaldas Navickas.
Klausimas dėl I. Paluckės įdarbinimo VTEK darbotvarkėje atsirado po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos ir sulaukus Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo pranešimo.
Kaip skelbė „Delfi“, I. Paluckė nuo rugpjūčio 17 dienos Vilniaus rajono poliklinikoje dirba vidinės komunikacijos koordinatore. Poliklinikai vadovauja socialdemokratas E. Navickas, anksčiau dirbęs G. Palucko patarėju sveikatos klausimais.
G. Paluckas teigė E. Navicko neprašęs įdarbinti jo žmonos, tačiau po informacijos apie jos įsidarbinimą buvęs premjeras papildė viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, joje nurodydamas sutuoktinės darbovietę.
I. Paluckė „Delfi“ nurodė turinti komunikacijos magistro laipsnį ir 23 metų darbo patirtį žiniasklaidos, komunikacijos bei leidybos srityse.
Tuo metu Vilniaus rajono poliklinikos atstovė Gabrielė Jankauskaitė portalui teigė, kad vidinės komunikacijos koordinatoriaus pareigybė įstaigoje atsirado plečiantis poliklinikos veiklai ir augant komunikacijos poreikiui.
Pasak jos, ši pareigybė nėra konkursinė, todėl viešas konkursas nebuvo rengiamas. I. Paluckė, anot poliklinikos, priimta atrankos būdu, vertinant kandidatų kompetencijas, profesinę patirtį ir atitiktį pareigybei keliamiems reikalavimams.
E. Navickas Vilniaus rajono poliklinikai vadovauja nuo 2024 metų rugpjūčio. 2025 metų sausį jis tapo tuomet premjero pareigas ėjusio G. Palucko patarėju sveikatos klausimais.
Etikos sargai papildomai domėsis galimais Lauros Matjošaitytės ryšiais su VMI vadovu
VTEK trečiadienį nusprendė surinkti papildomą informaciją dėl aplinkybių, susijusių su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir LRT tarybos narės Lauros Matjošaitytės galimais ryšiais su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovu Martynu Endrijaičiu.
Tokį sprendimą VTEK priėmė išnagrinėjusi visuomenininko Karolio Žukausko kreipimąsi, kuriame keltas klausimas dėl galimų L. Matjošaitytės ir M. Endrijaičio ryšių bei su tuo galinčio būti susijusio interesų konflikto.
K. Žukauskas teigė gavęs informacijos, kad L. Matjošaitytė ir M. Endrijaitis gali būti pora ir gyventi kartu, tačiau tokie ryšiai, jei jie egzistuoja, nėra nurodyti jų viešųjų ir privačių interesų deklaracijose. Jis taip pat kėlė klausimą dėl galimo interesų konflikto, atsižvelgiant į L. Matjošaitytės veiklą VRK ir jos siūlymą papildomai kreiptis į VMI nagrinėjant „Nemuno aušros“ finansavimo klausimą.
M. Endrijaitis artimus ryšius su L. Matjošaityte neigia.
Kaip skelbė BNS, rugsėjį etikos sargai pradėjo kitą tyrimą dėl L. Matjošaitytės, kuriame aiškinamasi, ar ji, teikusi konsultacijas „Nemuno aušrai“, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.
Šį klausimą VTEK ėmėsi svarstyti rugpjūčio pabaigoje, iš asmens gavusi pranešimą dėl L. Matjošaitytės galimo įstatymo nuostatų pažeidimo.
Dėl L. Matjošaitytės tyrimus taip pat pradėjo VRK ir Lietuvos advokatūra.
Rugpjūtį naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad prieš sugrįždama į VRK L. Matjošaitytė konsultavo „Nemuno aušrą“ dėl nario mokesčio ir padėjo rengti partijos atsakymą komisijai.
Pernai gegužę VRK nare tapusi L. Matjošaitytė viešai nedeklaravo konsultacijų „aušriečiams“. Iš pradžių atsisakiusi atskleisti, ar iš partijos gavo užmokestį, vėliau teisininkė pranešė pinigų neuždirbusi.
L. Matjošaitytė teigia interesų konflikto, dirbant komisijoje ir svarstant su „Nemuno aušra“ susijusius klausimus, nepatyrusi.
„Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius yra patvirtinęs, kad partija bendravo su L. Matjošaityte, tuo metu partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis praėjusią savaitę žiniasklaidoje nagrinėjamas sąsajas tarp partijos ir L. Matjošaitytės pavadino absurdiškomis.
BNS rašė, kad 2017–2021 metais L. Matjošaitytė buvo VRK pirmininkė. Į komisijos narės pareigas ji sugrįžo pernai gegužę, jos ir teisininko Maksimo Reznikovo kandidatūras pateikė tuometis „Nemuno aušros“ deleguotas teisingumo ministras Rimantas Mockus.
2025-ųjų gegužę naujos sudėties komisija sprendė dėl „Nemuno aušros“ politinės kampanijos finansavimo pažeidimų. Dalyje balsavimų L. Matjošaitytė pritarė, kad partija padarė pažeidimus, dalyje susilaikė.
VRK narė tvirtino, kad šie balsavimai nesudarė jai interesų konflikto ir pagrindo nusišalinti, nes sugrįžusi dirbti į komisiją neteikia konsultacijų politinėms organizacijoms.
Nepradės tyrimo dėl Andriaus Tapino sūnaus įdarbinimo Vilniaus „Žalgiryje“
VTEK trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo dėl visuomenininko, Vilniaus „Žalgirio“ prezidento Andriaus Tapino galimai nedeklaruotų privačių interesų.
Jam nuspręsta pateikti raginimą papildyti privačių interesų deklaraciją.
Etikos sargai vertino aplinkybes, susijusias su A. Tapino sūnaus Vakario Tapino įsidarbinimu Vilniaus „Žalgiryje“.
Klausimas dėl galimai nedeklaruotų privačių interesų kilo viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad 23-ejų V. Tapinas sostinės klube pradėjo eiti komercinės komunikacijos koordinatoriaus pareigas.
Gegužės viduryje A. Tapinas savo socialiniuose tinkluose buvo paskelbęs, kad „Žalgiris“ ieško komunikacijos vadovo ir komercinės komunikacijos koordinatoriaus.
Rugsėjį viešojoje erdvėje buvo išplatinta nuotrauka, kurioje matyti, kad V. Tapinas elektroniniame laiške prisistato kaip „Žalgirio“ komercinės komunikacijos koordinatorius.
Pats A. Tapinas teigė, kad „Žalgiris“ nėra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, tačiau pripažino nedeklaravęs privačių interesų.
(be temos)