VRM: į civilinę saugą per aštuonerius metus planuojama investuoti 238 mln. eurų

Toks preliminarus lėšų poreikis nurodytas Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje, ją antradienį kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pristatyta 2021 metų civilinės saugos sistemos būklės apžvalga aptarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK).

Pasak VESK pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos sistemai praėję metai buvo kaip niekad kupini iššūkių, tiek dėl COVID-19, tiek dėl migrantų krizės.

Jos vertinimu, tvarkantis su iššūkiais pavyko pradėti tobulinti civilinės saugos sistemą.

„Daugiau dėmesio skiriame civilinės saugos pratyboms, tobuliname gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą. Gyventojams apsaugoti kuriame priedangų tinklą. Sieksime, kad viešųjų priedangų užtektų 50 proc. gyventojų. Svarbu ir tai, kad institucijoms ir visuomenei pristatėme parengtą Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri nustatys civilinės saugos raidos kryptis iki 2030 metų“, – pranešime sakė A. Bilotaitė.

Daugiau dėmesio skiriame civilinės saugos pratyboms, tobuliname gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

Anot jos, šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės institucijų ir tarnybų sąveikos civilinės saugos srityje, stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.

Taip pat šiais metais Seimui pateiktas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektas, kuriuo siūloma pertvarkyti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą.

Civilinės saugos įstatymas nustato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus aptaria šalies civilinės saugos sistemos būklę, vertina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių jam gerinti.

VRM nurodo, kad civilinės saugos sistemai pernai teko keli iššūkiai: tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19, nuo pernai liepos dėl masinio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Tęsiantis migracijos krizei pernai lapkritį pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje šalies pasienyje paskelbta nepaprastoji padėtis, ji galiojo iki sausio vidurio. Šių metų vasario 24-ąją šis specialus režimas vėl grąžintas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir buvo taikomas visoje šalyje, nuo rugsėjo vidurio – tik pasienyje.

Vertinant grėsmes, ministerija šiemet įpareigojo savivaldybes įrengti priedangas gyventojams ar pritaikyti tam turimas patalpas, rugpjūčio pradžioje tokių priedangų buvo apie 1,8 tūkstančio.