- Berta Banytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienio rytą pasirodžius informacijai, kad Minsko dispečeriai „Ryanair“ pilotą apie bombą įspėjo anksčiau nei patys gavo grasinantį laišką iš „Hamas“, šią situaciją vertinantis ekspertas neatmeta realios tikimybės, kad teroro aktas nutupdant lėktuvą buvo suplanuotas ne Minske, o Maskvoje.
Primityvi komunikacija
„Situacija – pakankamai akivaizdi. Operacija planuota ir net pradėta vykdyti ne Minske, o Maskvoje. Čia – Rusijos surengtas teroro aktas, apie kurį Baltarusijos pusę ir Aliaksandrą Lukašenką informavo paskutiniu momentu. Gali būti, kad net tada, kai įsitikino, kad Ramanas Pratasevičius įsėdo į lėktuvą, todėl Baltarusija nespėjo pasirengti“, – savo įžvalgomis su portalo kauno.diena.lt žurnalistais dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Pasak pašnekovo, pastarieji svarstymai jokiu būdu nereiškia to, kad visoje suirutėje, kuri prasidėjo nutupdžius „Ryanair“ lėktuvą Minske, visiškai nėra Baltarusijos kaltės. Tačiau esą aišku viena – Baltarusija komunikacijos prasme buvo visiškai nepasiruošusi nuo pat pradžių, nes dabar matyti, kad įvykiai tėra bandomi apipinti ir pateisinti įvairiomis „legendomis“. Tarp kurių ir, kaip tikinama, gautas laiškas iš „Hamas“.
M. Laurinavičiaus manymu, pastaroji detalė taip pat yra galimas įrodymas to, kad baltarusiai rengėsi skubiai ir dėl to neapgalvotai – pasirinko akcentą, kuris šiuo metu aidi pasaulyje – „Hamas“ konfliktą. „Jei tai būtų parengta, nebūtų daroma taip primityviai. Juk „Hamas“ pranešė, kad jie nieko panašaus nedarė. To buvo galima tikėtis iš anksto, nes šiai grupuotei tai visiškai nenaudinga. Aš visa tai vertinčiau kaip Baltarusijos veikimą labai suspaustuose laiko rėmuose“, – akcentavo jis.
Marius Laurinavičius/Asmeninio archyvo nuotr.
Rusija pakišo A. Lukašenką?
„Nei Rusijos, nei Baltarusijos KGB nėra kvailiai. Išvada viena – rusai baltarusius informavo per vėlai ir jie nespėjo pasiruošti savo legendų. O kodėl rusai informavo per vėlai, galima spėlioti, tačiau viena iš versijų – kad jie tai padarė specialiai, nes Rusijos vykdomose operacijose vienu metu siekiama daugybės tikslų, darant daugybę dalykų. Vienas jų yra nukreiptas į A. Lukašenką, kad jis būtų pakištas, į jį būtų nukreiptas visas dėmesys – tarptautinės bendruomenės pyktis“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Kodėl tai galėtų būti naudinga Rusijai? „A. Lukašenka tapo atstumtuoju tarptautinėje bendrijoje. Įtvirtinti tokį jo statusą, kaip galima manyti, yra vienas iš Rusijos tikslų. Tai gali būti susiję ir su kokiu nors A. Lukašenkos spyriojimuisi dėl dabar rengiamo valdžios perdavimo plano, kadangi Baltarusijos prezidentas vis bando kažką išsiderėti. Nors tai – tik spėlionės, tačiau tai, kas dabar įvyko su A. Lukašenka, Rusijai naudinga“, – svarstė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka/Scanpix nuotr.
Mainais atidavė asmeninį priešą
Pasiteiravus, kaip vertina faktą, kad nutupdytas būtent tas lėktuvas, kuriame su drauge skrido R. Pratasevičius, M. Laurinavičius spėjo, kad šiuo atžvilgiu Rusija taip pat viską apgalvojo – A. Lukašenkai į rankas atidavė jo asmeninį priešą vykdydami savo operaciją.
Rusai galimai iš anksto tikėjosi, kad kai pasakys A. Lukašenkai, kad R. Pratasevičius skrenda lėktuve ir Baltarusijos prezidentas su juo gali atitinkamai pasielgti, A. Lukašenka už to užkibs.
„Rusai galimai iš anksto tikėjosi, kad kai pasakys A. Lukašenkai, kad R. Pratasevičius skrenda lėktuve ir Baltarusijos prezidentas su juo gali atitinkamai pasielgti, A. Lukašenka už to užkibs. Šiuo atžvilgiu Baltarusijos prezidentas sudalyvavo rusų operacijoje, tačiau jis yra tik įrankis“, – sakė pašnekovas.
M. Laurinavičiaus manymu, jei tai būtų bendra Rusijos ir Baltarusijos operacija, A. Lukašenka būtų apie tai žinojęs iš anksto, kad Baltarusijos KGB agentai galėtų tam ruoštis.
„Tie žmonės, kurie sekė R. Pratasevičių, irgi aišku, kad tai buvo rusų agentai, o ne baltarusių. Kai jie įsitikino, kad jis iš tikrųjų įsėdo į lėktuvą, pranešė A. Lukašenkai. Kaip galima spėti, sakydami: „Lėktuvas skrenda, tu gali labai paprastai pasiimti jį sau“. A. Lukašenka tai ir padarė, o tik tada pradėjo galvoti, kaip tai pateisinti“, – galimą įvykių versiją piešė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
Minskas laišką atsiuntė anksčiau
BNS skelbė, kad sekmadienį 12.30 val. „Ryanair“ lėktuvas įskrido į Baltarusijos oro erdvę. Kaip matyti iš dispečerių pokalbio su „Ryanair“ pilotais šifruotės, tą pačią minutę Minsko atstovai informavo lėktuvo ekipažą apie numanomą sprogmens grėsmę lėktuve.
12.33 val. dispečeris pranešė pilotui, kad laiškas su pranešimu apie sprogmenį buvo nusiųstas į keletą oro uostų. Jame rusų kalba rašoma: „Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujam, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos ruože. Mes reikalaujam, kad ES atsisakytų paramos Izraeliui šiame kare. Žinoma, kad „Delphi ekonomikos forumo“ dalyviai grįžta namo gegužės 23 dieną reisu FR4978. Šiame lėktuve padėta bomba. Jei jūs neįvykdysite mūsų reikalavimų, bomba sprogs virš Vilniaus. Allah Akbar“.
Tačiau, kaip išsiaiškino tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“, tuo metu „teroristų“ laišką gavo tik Lietuvos oro uostai. Graikijos civilinės aviacijos valdyba pranešė, kad Atėnų oro uostas laiško apie galimą bombą nėra gavęs.
12.47 val. lėktuvas pakeitė kryptį ir pradėjo skristi į Minską. Oficialiame Baltarusijos Transporto ministerijos Aviacijos valdybos pranešime nepateikiamos detalės apie tai, kuriuo laiku buvo gautas elektroninis laiškas.
„Dosjė“ išsiaiškino, kad vartotojo Ahmed Yurlanov laiško kopija Minsko oro uosto elektroninį paštą (info@airport.by) pasiekė 12.57 val. vietos laiku. Tai yra – beveik pusvalandžiu vėliau, nei Minsko dispečerių perduotas pranešimas lėktuvo ekipažui.
Tuo metu A. Lukašenka trečiadienį kalbėdamas Baltarusijos parlamente teigė, kad pranešimas apie orlaivio užminavimą gautas Atėnų, Minsko ir Vilniaus oro uostų vienu metu. Po to, kai Minsko dispečeriai perdavė neva iš spectarnybų gautą informaciją apie sprogmenį „Ryanair“ pilotams, priimtas sprendimas nutupdyti lėktuvą Minske. Palydėjimui pakeltas naikintuvas MiG-29.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...