Rusijos hibridinis karas plečiasi. Apie tai, kaip į tokius išpuolius turėtų atsakyti Europa, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis (toliau – V. M.) ir saugumo ekspertas Ignas Stankovičius (toliau – I. S.).
– Ką rodo šis išpuolis? Kiek jus stebina tai, kas vyksta?
– I. S.: Nestebina, nes Rusija vykdo tokią politiką. Sena Rusijos doktrina sako, kad Rusijos kariuomenė neina ten, kur jos nekviečia. Nekalbama, kas turi ją pakviesti, Vyriausybė ar nedidelė grupė žmonių. Siekiant palaikyti susipriešinimą viduje, neramumą ir nepasitenkinimą valdžia, imamasi įvairių priemonių.
Manau, kad agentūra yra ir Latvijoje, ir Estijoje, ir pas mus. Jie turi savo planus ir ieško būdų kelti įtampą. Tokių incidentų bus ir svarbu, kad visuomenė būtų tam nusiteikusi. Tai nereiškia nieko daugiau, tik įtampos ir nepasitenkinimo kėlimą. Gali atsirasti kalbų, kad reikia keisti politiką ir tokie dalykai leidžia vystyti šią temą.
– Vaidotai, koks yra tokių išpuolių tikslas ir kaip juos vertinti?
– V. M.: Yra keli tikslai. Vienas jų yra bauginti ir trikdyti paramą Ukrainai, nes tie incidentai, kurių vien per šiuos metus galima suskaičiuoti apie 20, įvyko gynybos pramonės įmonėse, sandėliuose ir kitose vietose, kuriose gaminama parama. Bet tai neapsiriboja vien tokiais dalykais. Galime prisiminti incidentą su Danijos sraigtasparniu, kuomet iš laivo buvo paleistos signalinės raketos, ar dronų įskridimus.
Pasitvirtina teorija, kad Rusija stengiasi žaisti pilkojoje zonoje ir tikrina NATO sprendimų priėmimą, reakciją bei vienybę. Žvalgybos pranešimai apie tai, kad tokių incidentų daugės, yra teisingi. Mums reikia imtis visų apsauginių ir atsakomųjų priemonių. Kritiškai svarbioms gynybos pramonės įmonėms valstybė turėti suteikti ne tik konsultacijas ir paramą, bet ir apsaugą.
– Vieni sako, kad hibridika yra pasiruošimas kažkam didesniam, o kiti sako, kad pilkoji zona gali tęstis ilgai. Kokios nuomonės laikotės jūs?
– I. G.: Jei visiškai nebeveikia protas, pradėjus karštą konfliktą, rusai neturės totalios persvaros. Gali būti tik impulsinis veiksmas ir reikia greitai jį nutraukti. Rusija mato, kad negali paguldyti Ukrainos tol, kol Amerika ir Europa remia Ukrainą.
Kalbėti apie antrą frontą yra labai naudinga ir politikams, ir gynyboms struktūroms. Kai piešiame pavojų, kuris tikrai yra, atsiranda finansavimas. Jei mes to nedarysime, jei neauginsime savo potencialo, gali tikrai taip susiklostyti, Rusijos karinis potencialas užaugs ir bus pradėti veiksmai. Todėl mums reikia palaikyti aukštą potencialą, kad Rusija neįgautų ženklaus pranešimo. Tuomet beliks tik gąsdinimas branduoliniu ginklu. Mums reikia palaikyti savo lygį ne tik tam, kad būtume stipresni kaip Lietuva, bet ir kaip sąjungininkai.
– Vaidotai, ar manote, kad gąsdinimai yra nepagrįsti?
– V. M.: Ne, jie yra pagrįsti. Didžiausios klaidos – manyti, kad Rusija užpuls rytoj arba neužpuls niekada. Mūsų pasirengimas, planavimas ir veikla turėtų būti apibrėžti tarp šių dviejų kraštutinumų. Mums kaip valstybei, kuri yra suinteresuota Europos pasirengimu, dabar yra labai geras metas išnaudoti šią situaciją. Mūsų įdėmiai klausosi Vokietijos ekspertai ir mes esame girdimas frontas. Vienas iš tokių pavyzdžių – pagaliau civilinės saugos manevras pradėtas planuoti kartu su Lenkija. Mes pradėjome su lenkais kalbėti apie tai, kad galime evakuoti savo žmones ne tik iki Kalvarijos miestelio, kuriame nieko nėra. Atsirado regioninis suvokimas apie tai, kad galime gintis kartu.
Mes praradome vieną momentą. Kodėl mes nepaprašėme, kad mums padėtų parengti šauktinius, kurių buvo daug? Mums reikia kuo greičiau auginti rezervą, nes nenorime pasirodyti silpni. Kitas dalykas, mes galime prašyti Europos resursų civilinės saugos infrastruktūros stiprinimui, stebėjimams ir bunkerių dėlionėms, nes čia yra rytinis frontas.
Labai gerą pavyzdį parodė estai. Dabar jie įrenginėja karinį miestelį, kuriame bus dislokuotas tam tikras Estijos karių kontingentas. Ten yra Europos Sąjungos pinigai. Tai kodėl mes nebandome to išnaudoti? Skaudžiausia, kad karštoje situacijoje, kai eskalacija auga, padarome viską pagal biurokratinį vadovėlį. Bet garantuoju, kad rastume vietų NATO, tereikia tik paprašyti. Skaudu, kai tokioje aplinkoje nesugebame iškilti iš dešimties metų senumo biurokratinio tempo ir mąstymo. Trūksta postūmio ir suvokimo mūsų visų galvose.
– Ar Vakarų reakcija į tai, ką Rusija daro su mumis, yra adekvati?
– I. G.: Paramos Ukrainai intensyvinimas atsakant į hibridines atakas yra puikus ėjimas. Tai Rusijai šiandien yra skaudžiausia. Ar to užtenka? Manau, kad ne visai.
– Ką dar galima būtų padaryti?
– I. G.: Pas mus turėtų būti daroma viskas, kad tokie incidentai nedestabilizuotų padėties viduje. Pagrindinis tikslas yra sukelti vidinį pasipriešinimą ir neramumus. Reikėtų laikytis gana šaltai ir tvirtai, kad visuomenė išlaikytų stabilumą ir supratimą. Kai visuomenė nėra integrali ir susikoncentravusi, ji dažnai gali tinkamai neatsakyti. Norisi, kad „nepamestume galvos“ ir pavojaus akivaizdoje būtume vieningi.
Norisi, kad „nepamestume galvos“ ir pavojaus akivaizdoje būtume vieningi.
– Vaidotai, kaip Vakarai turėtų ir galėtų atsakyti, kad atgrąsytų Rusiją nuo hibridinių atakų? Ar to, kas yra daroma, pakanka?
– V. M.: Manau, kad ne visada pakanka, nes kiekvienos provokacijos ir diversijos kainą Rusija turėtų pajusti iškart. Neblogas pavyzdys – kai Danijos sraigtasparniai atsišaudė signalinėmis raketos. Jos nėra skirtos atmušinėti orlaivius, bet jei jos pataikytų į tam tikrus mechanizmus, galėtų padaryti tam tikrą žalą. Danija nieko nelaukdama paspartino Ukrainai skirtą paramos paketą. Rusija, darydama kokį nors veiksmą pilkojoje zonoje, iškart turėtų gauti dešimteriopai didesnį atsakymą. Jie turi suprasti, kad jokia provokacija neliks nenubausta ir atsakas bus didesnis, nei jie tikisi.
– Matome labai daug informacinio tarptautinio triukšmo, kuriame susigaudyti nelengva. Ar, jūsų nuomone, karas gali kažkokiam periodui sustoti? Kaip vystosi situacija?
– I. G.: Manau, kad [Donaldo] Trumpo pozicija dėl paliaubų yra hipertrofuota ir nukreipta į tarpinius rinkimus Amerikoje. Didelis taikos noras [Vladimirui] Putinui sukelia įspūdį, kad jiems tai labiau reikalinga, todėl nereikia su tuo sutikti, nes paliaubos yra skirtos tik priešų sustiprinimui.
Rusijos elgesys visada buvo toks, kad nepagautų. Mūsų sąjungininkai kartais pagauna hibridinę ataką, bet kartais ir nepagauna. Nemanau, kad galima duoti Rusijai tokį atsaką, kad ji sustotų. Vagies neatpratinsi nevogti. Kalėjime sėdėdamas jis galvos, kaip kitą kartą nepapulti. Reikia priimti Rusijos politiką.
Vagies neatpratinsi nevogti. Kalėjime sėdėdamas jis galvos, kaip kitą kartą nepapulti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
