E. Misiūnui kelią į teismą užkirto ir pasisakymas, kad galėtų grįžti į politiką

Prezidentas Gitanas Nausėda pernai spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Gruodį E. Misiūnui suėjo dvejų metų terminas, kai jis galėjo grįžti į teisėjų luomą be konkurso, tačiau prezidentas jo teisėju nepaskyrė. E. Misiūno įsitikinimu, tai buvo padaryta tyčia.

Prezidentūra BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.

Atsakyme taip pat nurodoma, kad Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.

E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje taip buvę ne kartą.

Prezidentūros atsakyme taip pat nurodoma, kad „teisėjams keliami itin dideli etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga“.

„Prezidentas, skirdamas asmenį teisėju, vertina visas turinčias reikšmės aplinkybes ir tai, ar siūlomas skirti teisėju asmuo atitinka teisėjui keliamus reikalavimus dėl aukščiausio standarto nepriekaištingos reputacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas teisėju“, – sakoma BNS perduotame komentare.

Praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras ir buvęs teisėjas E. Misiūnas praėjusią savaitę feisbuke paskelbė sulaukęs prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.